LIVEBLOG: Antroji pirmojo pusfinalio generalinė repeticija

Kalbant apie rezultatų skelbimą, smagi naujovė yra tai, kad viename ekrane paskelbus finalistą matome ir tos šalies atstovų reakciją, ir trumpą pasirodymo ištrauką. Dar noriu pasidžiaugti tuo, kad kai lieka paskelbti tik vieną patekusią šalį, rodomos visos likusios šešios delegacijos (split screen).

Šiame netikrame balsų skelbime Lietuva pateko į finalą. Labai tikimės, bet ir neabejojame, kad taip bus ir rytoj.

Ačiū visiems skaičiusiems ir gero vakaro!

Transliacijos metu atiduodama duoklė senesniems „euroviziniams“ pasirodymams, kuriuose buvo šokių, bei tradiciškumo (etniniai motyvai ar nacionalinės kalbos). Nesu tikra dėl kai kurių pasirinkimų, bet idėja miela.

Po pasirodymo matome antrąjį visų dainų pakartojimą. Svarbu paminėti, kad automatinių finalistų pasirodymai nėra į jį įtraukiami.

Jau pasibaigus balsavimui, stebime Benjamin Ingrosso, pasirodžiusio 2018-aisiais Lisabonoje, pasirodymą. Gana stiprus vizualiai pasirodymas, su nemažai techninių sprendimų. Pradžioje gražiai užrašytas atlikėjo vardas per visą ekraną, tačiau dėl kitų vizualizacijų neturiu tvirtos nuomonės. Apie patį pasirodymą apskritai – irgi, tiesiog skonio reikalas. Mano nuomonė apie šį pasirodymą gana neutrali.

Po visų pasirodymų matome trumpą pakartojimą, o paskui – 2 kartus Airijai pergalę parvežusio Johnny Logan pasirodymą. Jis atliko Loreen pirmąją pergalingą dainą „Euphoria“.

Ar antrajame pusfinalyje išgirsime Johnny Logan „Tattoo“ interpretaciją?

Vakaro konkursinę programą užbaigia Liuksemburgas. Vis dar labai džiaugiuosi, kad ši šalis sugrįžo, o daina „Fighter“ man patinka, tačiau pasirodymas yra... apie nieką. Apranga neaiški, vizualai neaiškūs, šokėjai ir dekoracijos neaiškios, niekas nedera tarpusavyje. Gera daina, geras vokalas, o vizualinė dalis – tiesiog balaganas. Deja.

Portugalija man pagal sukurtą įspūdį rikiuojasi šalia Ukrainos, ir tik Airija paliko geresnį įspūdį šiandien. Sunku pasakyti, kuri geriau pasirodymo prasme, Ukrainos daina, žinoma, yra geresnė.

Visgi kalbant apie Portugaliją, čia turime tą vieną baladę, už kurią balsuojančių bus. Puikus pasirodymo numeris ir BE GALO estetiškas pasirodymas, sukuriamas sterilios baltos ir juodos spalvų derinių. Ko gero, vien neįprastas spalvų derinys neblogai sukuria išskirtinumą.

Visgi pasirodymo vinis yra Iolandos ilga nata dainos gale. Nieko turbūt nestebina, kad Iolanda yra nuostabi vokalistė, bet ši nata kaskart tikrai kelia šiurpus, o spaudos centre po tos natos pasigirdo garsios ovacijos.

Kalbant apie Australiją, tikiuosi, pabaigoje sudėtingos natos bus sudainuotos, kaip priklauso. Manau ar bent tikiuosi, kad vokalistas Zaachariaha tiesiog taupėsi. Kaip dabar skamba, nėra blogai, bet yra galimybė sukurti dar didesnį įspūdį.

Apskritai esu linkusi manyti, kad iš vienos pusės, aborigeniškų motyvų dainoje galėtų būti daugiau, o iš kitos – net jei taip būtų, nemanau, kad žmonės pajaustų su tuo ryšį, panaši situacija į 2021-ųjų Nyderlandus.

Visgi daina tikrai yra kabinanti ir iš konteksto, žiūrint pakartojimą, pakankamai išsiskiria, tad šansų patekti į finalą nenurašyčiau.

Apie Azerbaidžaną, kaip ir, pvz., Vokietiją, galima pasakyti, kad gražu, tačiau nelabai aiški mintis. Apskritai Azerbaidžano paraiška man yra be stipraus pareiškimo. Visgi tikrai reikia pagirti Ilkin vokalines galimybes.

Mano spėjimas – Azerbaidžanas liks paskutinėje vietoje. Tai daina, už kurią galėtų balsuoti komisija, bet iš žiūrovų laisvai matyčiau šią šalį gaunant vos kelis balus.

Švedijos pasirodymas iš esmės nepakitęs nuo to, ką matėme nacionalinėje atrankoje. Viskas nušlifuota iki kiekvienos sekundės, dvyniai dainuoja gerai, daina kokybiška, tiesiog sterilus popsas, kuris balsuotojų tikriausiai bent kiek susilauks, o komisijai tokia paraiška tikrai patiks. Visgi manau, kad Švedijos rezultato prasme laukia panašus į Benjamin Ingrosso likimas – gal nebent papildomus 10 ar 20 žiūrovų balų duos nemaža atlikėjų fanų bazė.

Apie Moldovą net nėra ką kalbėti – tiesiog nuobodu, pasirodymas vertas paskutinės vietos. Pagirčiau nebent tik tai, kad Natalia Barbu tikrai atrodė entuziastingesnė ir energingesnė nei dieninės repeticijos metu.

Windows95man atrodė toks laimingas, kai jo šortai nusileido į jo rankas.

Niekada nebuvau dainos fanė, bet man buvo juokinga. Viena detalė visgi pakito nuo atrankos – labai daug koncentruojamasi į tai, kad Windows95man intymios vietos yra pridengiamos, kartais jis prisidengia su ranka, kartais tą vietą užstoja kamera, prožektorius ar net vokalisto Henri galva. Nėra taip, kad labai mėgčiau tokį humorą, bet man buvo smagu žiūrėti ir net neabejoju, kad žiūrovams labai patiks.

Turiu pagirti Henri vokalą – skamba tikrai geriau nei ankstesniuose pasirodymuose.

Slovėnijos dainai reikėtų gerokai tamsesnio pasirodymo nei tai, ką matome. Nėra tiek mistiškumo, kiek turėtų būti. Raiven dainuoja gerai, tačiau kulminacinės aukštos natos neskamba taip įspūdingai, kaip norėtųsi. Choreografija įdomi. Apskritai aplink tikrai daug šios dainos ir pasirodymo fanų, tad gal klystu, bet visgi labiau esu linkusi manyti, kad ši paraiška nublanks ir į finalą nepateks. Nors dainą tikrai labai mėgstu.

Niekada nebuvau didžiausia Vokietijos dainos fanė ir į aukštas pozicijas ji nepretenduoja, tačiau drįsčiau teigti, kad kol kas tai buvo vokaliai stipriausias pasirodymas. Pastatymas su daug ugnies irgi atrodo gerai, nors ir iki galo nesuprantu minties. Daina iš savęs irgi nebloga, galėtų skambėti radijuje.

Nepaminėjau Jungtinės Karalystės. Reikia pasakyti, kad spaudos centre reakcija buvo gana audringa, techniškai pasirodymas sudėtingas, šokėjai tikrai yra stiprūs ir profesionalūs. Visgi lieku prie savo nuomonės, kad pasirodymas gerokai per vulgarus. Pasirodymo galas, kuomet tiek Olly, tiek šokėjai išeina į scenos priekį ir filmuojamos grindys, tikrai įspūdingas.

Apie Islandiją pasakysiu tik tiek, kad daina neįpareigoja, bet nori nenori, ja mėgaujiesi, o Hera dainuoja puikiai. Visgi tikrai nemanau, kad daug žmonių už tai balsuotų.

Islandija ir Vokietija tikrai yra dainos dalyvaujančios šių metų „Eurovizijoje“.

Po itin įspūdingų Lietuvos, Airijos ir Ukrainos pasirodymų į sceną žengia Lenkijos atstovė Luna. Labai trumpai – daina nėra tiek stipri, kad kažkam taip patiktų, jog balsuotų. Pasirodymas atrodo labai pigiai nepaisant to, kad turime ir dekoracijų, ir fejerverkų, ir apskritai scena labai pilna. Vokalas irgi skamba prastai. Tad dabar jau manau, kad šansų Lenkijai atsidurti finale vis mažiau.

Po Lenkijos matome dar vienos favoritės – Kroatijos – pasirodymą. Baby Lasagna tiek atrodo labiau pasitikintis savimi, tiek skamba gerokai geriau nei atrankoje. Tačiau man vizualiai pasirodymas pernelyg spalvotas, tokiai dainai norėtųsi kažko tamsesnio, apskritai nemanau, kad toks konceptas yra nugalėtojo.

Na štai, atėjo Lenkijos eilė, galima prisėsti aprašyti UK ir Ukrainą.

UK pasirodymas yra neįtikėtinai techniškas. Šokėjų šokis beproto sudėtingas, bet išpildytas sekundžių, net milisekundžių tikslumu. Atsiimu žodžius dėl apatinio 5, britai kils aukščiau. Abejoju, ar iki top 10, bet bus neblogai. Komisija baus dėl prasto vokalo.

Ukraina – puiku, bet šį kartą winner vibe nepajaučiau. Gal dėl to, kad vis dar galvoju apie Airiją.. Bet kuriuo atveju šios merginos kils labai aukštai.

Lenkija – šauni proga atsikvėpti po labai intensyvių ir prikaustančių pasirodymų. Nematau Lunos finale.

Kroatija atrodo kaip šio pusfinalio laimėtoja. Nesugalvoju, kaip šis pasirodymas gali būti geresnis. Ir tai girdite iš žmogaus, kuris labai ilgai netikėjo šia daina. Vis dar nežinau, ar tai tikrai „Euroviziją“ laimintis pasirodymas, bet Kroatija gali užimti geriausią vietą savo dalyvavimo istorijoje (iki šiol tai 4-a vieta).

Po be galo įspūdingos Airijos į sceną žengia irgi dėl pergalės tikriausiai kovosianti Ukraina. Pasirodymas nuostabus, spalvų paletė (daugiausiai ruda/oranžinė/gintarinė) labai graži ir atitinkanti dainos nuotaiką. Jerry Heil vilki baltu apsiaustu, o vėliau lieka su ilga kūno spalvos suknele, ir atrodo irgi labai gražiai.

Įspūdingiausi pasirodymo momentai yra tada, kai Jerry lipa ant akmens ir fone matome tarsi ugnies žiežirbas, bei paskutinės dainos sekundės, kuomet abi atlikėjus atsigula ant grindų, kuriose – vizualizacija, primenanti Renesanso paveikslą.

Daina, manau, verta pergalės, didžioji pasirodymo dalis taip pat, tačiau turiu keletą pastabų. Viena jų – nesuprantu, kodėl kamera dreba Alyonos Alyonos repo metu. Kita problema yra ant ekrano matoma Jerry vizualizacija iškart po Alyonos repo. Man tai atrodo nereikalinga, o perėjimas vėl į Jerry Heil filmavimą stambiu planu nėra organiškas. Taip pat nesu tikra, ar man asmeniškai patinka, kad Jerry antroje priedainio dalyje dainuoja aukščiau, atlieka tam tikras improvizacijas abu kartus, ne tik antroje dainos pusėje. Suprantu, kodėl taip daroma, bet manau, kad galėjo pasilikti prie to skambesio, kurį girdėdavome ankstesniuose pasirodymuose.

Visgi bendrai, tai buvo, mano manymu, antras geriausias pasirodymas kol kas.

Serbijos beveik nemačiau nes per daug laukiau Silvestro 😂 Man rodos šis pasirodymas šiek tiek paskęsta, nors su juo iš esmės irgi viskas gerai.

Kalbant apie Silvestrą – viskas nuostabu. Negaliu pasakyti nei vieno neigiamo dalyko – vokalas užtikrintas, kamerų darbas puikus, šviesos, vizualai fantastiški, Silvestras atrodo pasitikintis savimi ir mėgaujasi kiekviena akimirka scenoje. Lietuva tikrai didžiuosis šiuo pasirodymu!

Beje, pirmą kartą spaudos centre dainos metu girdime plojimus!

Airija... Net nežinau, nuo ko pradėti.

Nugalėtojos pasirodymas. Kiekvienas kameros kampas, kiekviena pasirodymo detalė apgalvota iki smulkiausių detalių, visą pasirodymą jaučiau vadinamą „winner vibe“. Žinoma, daina tokia, kurios vieni nekenčia, o kiti labai mėgsta, tačiau nepasiginčysi, kad tai labai ryšku ir įspūdinga.

Geriausiai apibūdinti tai, ką matėme, galbūt galima žodžiu „egzorcizmas“. Arba galima apibūdinti kaip tris minutes trunkantį siaubo filmą. Pasakysiu taip – to „Eurovizijoje“ dar niekada nematėme. Ir tai sakau visiškai rimtai, neprisimenu jokio analogiško pavyzdžio.

Labai įspūdingas momentas, kuomet matome žvakių ratą ir jo vaizdas keičiasi su pentagramos projekcija ant scenos grindų, filmuojamų iš viršaus. Be galo organiškai įvyksta ir aprangos pakeitimas, net neparodoma, kada tai įvyksta – ir jis greičiausiai referuoja į nebinarinę Bambie lytinę tapatybę.

Vienas įspūdingiausių momentų visgi yra tuomet, kai žvakių ratas kyla į viršų ir vėl leidžiasi. Gal ne tiek pati ši idėja, kiek tai, kaip šis momentas filmuojamas, tačiau sunku net nupasakoti. Iš esmės pasirodymą reikia pamatyti patiems ir be galo pavydžiu visiems, kurie pusfinalio metu apturės tokį pažinimo džiaugsmą.

Jei reikėtų ieškoti minusų, prikibčiau nebent prie to, kad vokalinė linija tikrai daug remiasi įrašytais pritariamaisiais vokalais. Tačiau visa kita atperka šį trūkumą.

Airija 🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵

Tai yra tiesiog neįtikėtina. Visas tris minutes neįmanoma atplėšti akių nuo šio pasirodymo, bijai praleisti bet kurį kadrą, Bambie ar šokėjo žvilgsnį, iškištą liežuvį, ištiestą rainką, uždegtą žvakę. Tiesa, per šią repeticiją žvakių ratas nesuveikė, neužsidegė. Tai atėmė iš pasirodymo vieną magiškiausių akimirkų, tad tikėkimės, kad tiesioginių transliacijų metų viskas veiks puikiai. Paskutinės 30 pasirodymo sekundė, kai Bambie tarsi vykdo egzorcizmo seansą savo šokėjui yra MOMENTAS. Ir pripažinsiu, tai įspūdingiausias momentas iš visų, matytų šiame „euroviziniame“ sezone.

Kalbėjome, kad tokiais nenuspėjamais metais konkursą gali laimėti kažkas iš už išankstinio lažybininkų penketuko. Dabar Bambie jau yra prognozių penketuke ir jos pergalė nenustebintų. O gal burbulas subliukš, kaip 2019 buvo su Australija? Kai visiems repeticijų metų taip pat atvipo žandikauliai, pamačius pasirodymą, bet galiausiai buvo užimta 9 vieta. Matysim.

Silvestras į sceną žengė trečias ir pasirodė nuostabiai! Sudainavo puikiai, nesijautė jokio jaudulio. Labai gražios yra vizualizacijos – ypač tos, kur pulsuoja skritulys tiek ant LED sienos, tiek ant grindų, bei labai gražu, kai šonuose šalia to skritulio įsikomponuoja ir Silvestro veidas. Pasirodymas yra LABAI estetiškas, modernus ir konceptualus. Iš esmės panašu į atrankos pasirodymą, tačiau visomis prasmėmis geriau. Be to, spaudos centre reakcija buvo išties smagi, ir ne tik iš lietuvių. Top 10 finale garantuotas, nėra jokių abejonių.

Serbijos beveik nemačiau nes per daug laukiau Silvestro 😂 Man rodos šis pasirodymas šiek tiek paskęsta, nors su juo iš esmės irgi viskas gerai.

Kalbant apie Silvestrą – viskas nuostabu. Negaliu pasakyti nei vieno neigiamo dalyko – vokalas užtikrintas, kamerų darbas puikus, šviesos, vizualai fantastiški, Silvestras atrodo pasitikintis savimi ir mėgaujasi kiekviena akimirka scenoje. Lietuva tikrai didžiuosis šiuo pasirodymu!

Beje, pirmą kartą spaudos centre dainos metu girdime plojimus!

Serbijos pasirodymas man asmeniškai vienas gražiausių šiame pusfinalyje. Gražus atlikėjos balso tembras, labai gražios vizualizacijos bei filmavimas. Ko neteko pamatyti stebint arenoje pirmąją repeticiją, bet matau dabar – tai kiek pasirodymui prideda publika, įsijungusi švieseles. Iškart sukuria labai jautrią atmosferą. Tikiu, kad tokia daina tarp gerokai trankesnių paraiškų taps atgaiva ir noriu tikėti, kad prastas pasirodymo numeris nepamaišys.

Nesu tokios muzikos, kaip Kipro, gerbėjas, bet šis pasirodymas puikiai tinka atidarymui. Neįpareigojantis, greitas, trankus, modernus – viskas jame gerai. Ne tobulai, bet gerai. Manau, Kipras turėtų prasimušti į finalą.

Konkursinę programą pradeda Kipras. Tai gana paprasta šokių muzikos daina, kuri nėra kažkuo išskirtinė, bet fanų visada turės. Pasirodymas irgi yra būtent toks, vizualiai neblogas, bet ir nėra nieko nematyto. Silia Kapsis yra šokėja ir tai jaučiasi.

Kalbant apie vokalą, turiu paminėti tai, kad arenoje skambėjo kur kas prasčiau nei per TV – taip būna labai retai, bet net ir liūdna, kad netobulumai taip maskuojami. Visgi manau, kad nemaža tikimybė, jog Kiprą matysime finale.

Sveiki!

Pirmąjį pusfinalį pradeda 2018 metais Kiprui atstovavusi Eleni Foureira, 2011-ųjų Švedijos atstovas Eric Saade ir Chanel, atstovavusi Ispanijai prieš dvejus metus. Visi jie atliko savo „eurovizines“ dainas.

Manau, kad atidarymas gana stiprus, ypač Eleni ir Eric Saade. Chanel „SloMo“pasirodymas mane nuvylė, nes jis daug kartų silpnesnis nei tai, ką matėme Turine. Bandyta daryti įspūdingą choreografiją su daug šokėjų, tačiau galų gale viskas atrodė labai perkrauta, o atlikėja užgožta. Daugiau ne visada yra geriau.

Visgi tai turbūt vienas stipresnių pusfinalių atidarymų per pastaruosius metus, o tiek Eleni Foureirai, tiek Eric Saade priekaištų neturiu.

Labas vakaras!

Vakarą pradedame su Eleni Foureira, Eric Saade ir Chanel. Nors atidaryme šiek tiek trūksta „švediškumo“, bet tikrai netrūksta „euroviziškumo“. Kiekvienas konkurso fanas bus laimingas tai matydamas! 🥳