LIVE BLOG: Antrojo pusfinalio generalinė repeticija

Apibendrinant turbūt galima teigti, kad Maltai šansų patekti į finalą sumažėjo, Bulgarijai ir Latvijai padaugėjo, o dėl kitų – turbūt aišku tiek, kad niekas neaišku. Bet kuriuo atveju rytoj laukia vakaras, kuris tikrai tampys nervus iki pat galo.

Ačiū visiems skaičiusiems ir iki susitikimo penktadienį, kuomet blog'e dalinsimės įspūdžiais jau apie finalo generalinę repeticiją.

Kalbant apie numerius po visų pasirodymų – matome vedėjų pasirodymą, kuris, atrodo, visiškai nuobodus ir be jokios minties. Taip pat matėme tą patį „viktorinos“ segmentą, kaip ir pirmajame pusfinalyje.

Vienintelis vertesnis dėmesio momentas buvo pernykščio nugalėtojo JJ pasirodymas, kai jis dainavo savo naują dainą „Unknown“.

Apskritai, tiesą sakant, programa prasta – pirmajame pusfinalyje gelbėjo smagūs svečių pasirodymai bei atidarymas, o šiandien nebuvo net ir to. Renginio stiprybė yra tik konkursiniai numeriai – ir šiame pusfinalyje jie stipresni nei pirmame.

Apie Norvegiją nelabai yra ką pasakyti. Pasirodymas savo choreografija, kamerų darbu, aprangomis ir spalvomis labai primena matytą nacionalinėje atrankoje, bet, atrodo, vokalas skamba šiek tiek silpniau, ir man šiek tiek cringe atrodo vizualai, kur labai daug kartų parašyta „ya“.

Maltos pasirodyme daug visko vyksta, bet kartu ir nieko. Atlikėjas beveik visą laiką stovi Palangos rotondą primenančioje (nors ji ir beveik skaidri) konstrukcijoje. Didžiąją pasirodymo dalį atlikėjas filmuojamas iš arti arba sukasi aplink ir kartu su juo – kamera. Daugiau iš esmės nieko ir nevyksta. Ir viskas atrodo gal kiek per moderniai dainai, norėtųsi tam tikro retro atspalvio, kurį turi daina. Nacionalinėje atrankoje atrodė nuoširdžiau.

Malta turi istoriją, kuomet pasistatyti techniškai sudėtingus pasirodymus jiems nepasiteisina. Prisiminkime, pavyzdžiui, 2018-ųjų „Taboo“ arba 2024-ųjų „Loop“. Ar šiemet jų laukia panašus scenarijus, sužinosime rytoj.

Albanijos pasirodyme matome subtitrus – tikrai geras žingsnis, padėsiantis žmonėms suprasti labai gražią dainos žinutę. Ją suprasti padeda ir pasirodymas – LED ekranuose matome daug moterų (ko gero, simbolizuoja mamas, kurios laukia grįžtančių savo vaikų), o pabaiga – gražiausias momentas. Tuomet į sceną ateina pagyvenusi moteris (galbūt atlikėjo mama, nors nesame tikri) ir duoda jam kažkokį amuletą – man beveik susikaupė ašaros.

Gal ne toks svarbus motyvas, bet komisijai gal ir gali rūpėti – priedainio metu atlikėjo vokalą stipriai užgožia pritariančiųjų vokalistų choras. Kuomet Alis dainuoja vienas, galima pastebėti, kad pusfinalyje yra ir geresnių vokalistų.

Vis dėlto manau ir tikiuosi, kad tokiam jautriam pasirodymui vietos finale atsiras.

Daz Sampson meets Gina G – taip galima apibūdinti Jungtinės Karalystės pasirodymą. Scenoje matome daug mokyklinių suolų (Daz Sampson), o vėliau į sceną ateina žmonės su (plaukuotų) kompiuterių kaukėmis, ir atsiranda įvairūs DJ pultai ir panašūs prietaisai (Gina G). Šias ankstesnių pasirodymų aliuzijas man, kaip „Eurovizijos“ nerd, buvo tikrai smagu matyti.

Atlikėjo vokalas skamba patenkinamai. Tačiau jis bando tiek daug judėti ir daryti išprotėjusių dalykų scenoje, kad kyla klausimas, kam to reikia. Toks jausmas, kad tie judesiai (vienas pavyzdys – atlikėjas stovi dviem kojomis ant skirtingų stalų, tuomet tie stalai nutempiami vienas nuo kito ir jis beveik padaro špagatą) absoliučiai neturi jokios minties. Taip pat ir atlikėjo bandymas užvesti publiką atrodo nenatūraliai.

Leleka iš Ukrainos turi be galo gražų balsą ir vienas pasirodymo kozirių neabejotinai yra pusę minutės trunkanti daina kulminacijoje. Deja, aukščiausioje šio fragmento vietoje išdainuoti nepavyko, nata skambėjo kiek pro šalį. Tačiau visa kita buvo atlikta labai gerai.

Manau, kad vokalo, gražios ir jautrios dainos bei diasporos Ukrainai tikrai užteks ir patekti į finalą, ir užimti gana neblogą vietą jame, tačiau vizualiai scenoje mažai kas vyksta ir žiūrėti kiek nuobodoka.

Australijos pasirodyme visko yra tiek prikišta, kad net nežinau, ar galima dar labiau. Pasirodymas pradedamas tiesiog stovint prie mikrofono, o vėliau turime ir tokius elementus, kaip fortepijonas, kuriuo groja pati Delta, vėliau ji ant instrumento užlipa ir nuo jo pakyla į viršų dainos kulminacijai.

LED ekranuose išsiskiria momentas, kai matome saulės užtemimą. Ne veltui ir auksinė suknelė priderinta – geltona ir auksinė tikrai dominuoja pasirodyme.

Tiesa, vokalas tikrai įspūdingas. Tikėjausi, kad pasirodymas bus labiau minimalistinis ir Delta šou sukurs vien savo balsu ir charizma, bet visas sceninis šou tik atitraukia nuo jos dėmesį. Visiškas kičas, daina buvo mano dažnai klausoma, bet po pasirodymo tampa vis sunkiau į ją žiūrėti rimtai.

Australijos pasirodyme visko yra tiek prikišta, kad net nežinau, ar galima dar labiau. Pasirodymas pradedamas tiesiog stovint prie mikrofono, o vėliau turime ir tokius elementus, kaip fortepijonas, kuriuo groja pati Delta, vėliau ji ant instrumento užlipa ir nuo jo pakyla į viršų dainos kulminacijai.

LED ekranuose išsiskiria momentas, kai matome saulės užtemimą. Ne veltui ir auksinė suknelė priderinta – geltona ir auksinė tikrai dominuoja pasirodyme.

Tiesa, vokalas tikrai įspūdingas. Tikėjausi, kad pasirodymas bus labiau minimalistinis ir Delta šou sukurs vien savo balsu ir charizma, bet visas sceninis šou tik atitraukia nuo jos dėmesį. Visiškas kičas, daina buvo mano dažnai klausoma, bet po pasirodymo tampa vis sunkiau į ją žiūrėti rimtai.

Danija taip pat atsivežė panašų pasirodymą kaip nacionalinėje atrankoje, tik su kiek šaltesnėmis spalvomis ir labiau pritaikytą didžiajai scenai.

Atlikėjo gebėjimas puikiai dainuoti tiek šokant tikrai įspūdingas. Tiesa, galima paminėti, kad kulminacinė nata nepavyko taip sklandžiai – prieš aukščiausią dalį atlikėjo balsas tarsi nutrūko ir aukščiausią natą išdainavo tik iš naujo įkvėpęs.

Danija taip pat atsivežė panašų pasirodymą kaip nacionalinėje atrankoje, tik su kiek šaltesnėmis spalvomis ir labiau pritaikytą didžiajai scenai.

Atlikėjo gebėjimas puikiai dainuoti tiek šokant tikrai įspūdingas. Tiesa, galima paminėti, kad kulminacinė nata nepavyko taip sklandžiai – prieš aukščiausią dalį atlikėjo balsas tarsi nutrūko ir aukščiausią natą išdainavo tik iš naujo įkvėpęs.

Latvija. Na, tai pasirodymas, per kurį verkiau arenoje, dieninės repeticijos metu. Be galo jautru ir gražu, Atvara tikrai moka išjausti muziką.

BET kas dar nustebino – nors jos vokalas visada skamba gerai, šiandien jis buvo dar net užtikrintesnis nei visada. Antrame priedainyje ji daugiau dainavo pilnu balsu, natas, kurias anksčiau dažniau imdavo falcetu (ar, paprasčiau tariant, tiesiog tarsi garsiau ir užtikrinčiau). Priešpaskutinėje antrojo posmo eilutėje ji paprastą frazę sklandžiai sujungė su aukšta nata – anksčiau per vidurį įkvėpdavo. Suprantu, kad gal šie pasvarstymai nieko nesako tiems, kurie nėra tokie dideli šios paraiškos fanai, bet manau, kad į šiuos niuansus turėtų dėmesį atkreipti komisiją, nes vokalas tikrai yra įspūdingas.

Vizualiai pasirodymas panašus į jau matytą nacionalinėje atrankoje, tik vizualai atrodo kokybiškiau, taip pat pritaikytas apšvietimas. Kur girdime elektroninį garsą po pirmo priedainio, labai gražiai toje vietoje sužaidžiama su vizualais – iš pradžių scena užtemsta, vėliau staigiai apšviečiama.

Laikome kumščius, kad mūsų kaimynams latviams atsirastų vietos finale. Pasirodymas tikrai atrodo stipriai.

Austrijos pasirodymas yra DAUG geresnis nei nacionalinėje atrankoje.

Pasirodymas pradedamas gulint ant grindų, kurios yra baltos ir ant jų užrašyta žinutė, kurios mintis – šokant reikia paleisti savo vidinį žvėrį (nepasakysiu tiksliai). Priedainio metu viskas jau atrodo panašiai kaip atrankoje – atlikėjas šoka savo firminį šokį, kartu su juo – šokėjai su gyvūnų kaukėmis.

Gerai skamba vokalas – daug geriau nei nacionalinėje atrankoje, balsas mažiau dreba, ir stipriai skamba kulminacinė aukšta nata.

She's really dancing on the table!

Kipras siunčia visiškai „Fuego“ tipo paraišką. Atlikėja yra gražesnė už Eleni, tačiau daug prasčiau dainuoja ir daug prasčiau šoka.

Bet stalas yra MILŽINIŠKAS.

Dalinai net juokingas yra momentas, kuomet po frazės „You want more?“ pasigirsta instrumentinė dalis ir tikėtumeisi tuomet dance break'o, tačiau tada Antigoni tiesiog guli ant stalo ir yra filmuojama iš viršaus. Tikrai buvo galima geriau. O vokalas, manau, prasčiausias šį vakarą.

Visgi manau, jog pati daina yra tokia lengva ir smagi, kad vien to užteks finalui. Na, šalia atlikėjos išvaizdos ir tikrai neblogų vizualų.

Taip pat negaliu nepaminėti Veronicos labai gražaus tembro ir arti tobulybės esančio vokalinio atlikimo.

Šveicarijos pasirodymą yra tiesiog itin malonu žiūrėti ir klausyti. Jis visas yra ryškus, įdomus, jame yra skirtingų elementų, dėl kurių žiūrėti nenusibosta.

Labai įdomus sceninis sprendimas – prie mikrofono pritvirtinta virvė, pradžioje balta, vėliau – raudona. Pradžioje naudojamas kameros drebėjimo efektas, LED ekranuose matome žaibus. Tikras poproko dainos pasirodymas.

Antroje dainos pusėje atlikėja yra tarsi įsipainiojusi virvėse, laikosi jų įsikibusi, gana aktyviai juda. Daina išpildoma, sakyčiau, geriausiai kaip įmanoma. Daina tikrai yra gera, tačiau galbūt nelabai competitive, nors pasirodymas toks tikrai yra. Visgi klausimas, ar kitiems nepasirodys, kad pasirodymas užgožia daina arba vienas su kitu nesiderina.

Armėnijos pasirodymas toks energingas, kad gal net per daug. Pasirodymas pradedamas lifte, atlikėjas vilki kostiumą su daug geltonų lipnių lapelių – itin daug. Įpusėjus jį nusirengė.

Daug šokių, ypač pabaigoje – energija tiesiog liejasi per kraštus. Vokalas irgi geras tokiai dainai. Tačiau klausimas, ar daina yra pakankamai stipri finalui?

Atėjo Prancūzijos eilė, nors ji šiame pusfinalyje ir dalyvauja tik svečio teisėmis.

Neturiu jokių priekaištų nei atlikėjos vokalui (jis tikrai vienas geriausių šiemet), nei jos gebėjimui judėti bei elgtis scenoje. Išskirtinis atlikėjos įvaizdis, daug dūmų, šokėjai, šviesios spalvos – to galima tikėtis.

Gražus sužaidimas su šviesomis, kuomet skamba smuikai pradžioje, taip pat dainos gale tylesnėje vietoje matome tikrai įdomų sužaidimą su kameromis, kai atlikėja į prideda pirštą prie burnos tarsi tildydama, o tuomet žiūri į viršuje esančią kamerą.

Vis dėlto visumoje tai tiesiog yra kokybiška daina su kokybišku pasirodymu, bet nepanašu, kad daina turėtų kokią rimtesnę žinutę ar statementą. Viskas atrodo labai pritemptai ir nenuoširdžiai.

Toliau – Čekija. Atlikėjo vokalas beveik neturi lygių šiais metais, atrodo, kad kiekviena nata skambėjo absoliučiai tobulai ir tai tikrai turės įvertinti komisija. Į patį atlikėją tikrai įdomu žiūrėti, jis tiki tuo, ką dainuoja.

Tačiau vizualiai pasirodymas visgi nuobodokas. Atlikėjas didžiąją dalį dainos stovi veidrodžių šešiakampyje ir filmuojamas jis bei jo atspindžiai. Visgi, deja, tai ir yra bene vienintelis pasirodymo motyvas, neskantant pabaigos, kur atlikėjas išeina į priekį ir pasikeičia apšvietimas – ta dalis tikrai įspūdinga.

Liuksemburgo pasirodyme bene geriausia dalis man – mikrofono stovas, primenantis medį. Tačiau norėtųsi, kad medžių, žalumos tema būtų daugiau paplėtota, nes dabar pasirodymas gana tamsus ir dominuoja geltonos švieselės (tarsi žvaigždės) ekrane. Pasirodyme dominuoja kiek tamsesnės spalvos, bet tuo pat metu jis yra netgi gerokai per saldus. Atlikėja daug šypsosi, atrodo nuoširdi, bet gal kiek net perspaudžia (labiau nei nacionalinėje atrankoje). Gale ji pasiima smuiką ir juo groja, grodama vaikšto po sceną bei seka šviesų juostas ant grindų. Tai turbūt mano mėgstamiausias momentas visame pasirodyme.

Nepadeda ir tikrai toli gražu ne geriausias vokalas šiame pusfinalyje.

Toliau – Rumunija. Ir ką čia tikrai turime, tai ambiciją. Vampyriškas pasirodymas, tamsios spalvos, LED virvės (tiek atlikėja pradžioje prie jų pririšta, tiek jos dominuoja ir prie instrumentalistų). Alexandros įsijautimas, pasitikėjimas savimi ir aktoriniai sugebėjimai jau yra verti gana aukštos vietos, ji scenoje jaučiasi puikiai ir visiškai įsijaučia į dainą.

Man galbūt šiek tiek kliūna kadrai, kuomet labai greitai kaitaliojami kadrai vietose, kai dainuojama „ch-ch-choke me“ ir tai kartais atrodo ne visai sklandžiai. Taip pat, sakyčiau, nors Alexandra ir gerai dainuoja, jos balsas yra kiek per silpnas, kartais „pasislepia“ už instruomentuotės, o operos vieta skamba kiek silpnokai. Tačiau šie aspektai tikrai ne blogesni nei anksčiau girdėtuose gyvuose pasirodymuose, ir kiek teko matyti, kitiems nekliūna. Vis dėlto čia tikrai kalbame apie top 10 finale.

Antrasis – Azerbaidžanas. Na, geras vokalas, prideda žavesio azerių kalba, gražiai atrodo vizualiai (įdomus sprendimas, kuomet atlikėja pririšta prie virvių, taip pat – pasirodymo gale pasirodančios kraujo ašaros). Tačiau visumoje – nuobodu. Kažin, ar šią dainą kas nors išgelbėtų.

Pirmoji į sceną žengia Bulgarija. Pirmos mintys – pasirodymas labai priklausomas nuo kamerų darbo ir vokalo maniera visiškai kitokia nei anksčiau girdėtuose Daros gyvuose pasirodymuose. Dara su šokėjais didžiąją dalį laiko sėdi tarsi kambaryje (sakyčiau, šiek tiek Rytų Europos stilistikos) ir pasijauti taip, lyg žiūrėtum filmą, kur niekuo neypatingas, tamsus kambarys susipina su įdomiomis, perdėtomis, crazy veido išraiškomis.

Vokalinė maniera pasirinkta tokia, kad galbūt tuomet mažiau kliūna netikslios natos. Atlikėja turi be galo daug energijos, choreografija tikrai įspūdinga – ypač energinga ji dainos pabaigoje. Trečiąją dainos minutę stipriai jaučiasi uždusimas, tačiau tai suprantama turint omenyje energija. Bulgarija atrodo nusiteikusi rimtai.

Sveiki!

Vakaras prasideda nuo humoristinio vedėjų numerio, kuriame jie dainuoja pernai metų pergalingą JJ dainą „Wasted Love“ labai panašiame sceniniame pastatyme, kokį turėjo pats JJ. Tačiau... kaip čia pasakius, pasirodyme viskas, kad galėjo „nepavykti“, ir nepavyko. Vedėjai buvo ir apdaužyti laivo stiebo, ir nukrito nuo platformos, o vėliau Victoria vilkėjo gelbėjimosi liemenę. Na, pavojingi tie laivai...