Atėjo laikas paskutiniam šių metų „Eurodienos“ verdiktui – čia apžvelgsime tas dainas, kurios skambės pusfinaliuose (šių metų naujovė), tačiau varžysis tik finale. Tai šių metų šeimininkė Švedija bei penkios valstybės, kurios yra pagrindinės konkurso finansinės rėmėjos.
Šalis: Švedija
Atlikėjai: Marcus & Martinus
Daina: „Unforgettable“
Kūrinio autoriai: Jimmy „Joker” Thörnfeldt, Joy Deb, Linnea Deb, Marcus Gunnarsen, Martinus Gunnarsen.
Pasirodymo numeris finale: 1
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 8,7
Šalis: Jungtinė Karalystė
Atlikėjai: Olly Alexander
Daina: „Dizzy“
Kūrinio autoriai: Danny L Harle, Olly Alexander.
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 8,2
Šalis: Ispanija
Atlikėjai: Nebulossa
Daina: „Zorra“
Kūrinio autoriai: Mark Dasousa, Mery Bas.
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 7,3
Šalis: Italija
Atlikėjai: Angelina Mango
Daina: „La Noia“
Kūrinio autoriai: Angelina Mango, Dario Faini, Madame.
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 8,7
Šalis: Prancūzija
Atlikėjai: Slimane
Daina: „Mon Amour“
Kūrinio autoriai: Meïr Salah, Slimane, Yaacov Salah.
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 6,3
Šalis: Vokietija
Atlikėjai: Isaak
Daina: „Always On The Run“
Kūrinio autoriai: Greg Taro, Isaak Guderian, Kevin Lehr, Leo Jupiter.
Bendras „Eurodienos“ komandos vertinimas: 5,4
Austėja:
Manau, šiais metais didysis penketas išsiskiria tuo, kad esu linkusi nesutikti su daugeliu fanų dėl nuomonių apie šias dainas. Italija – viena iš šių metų lažybininkų ir fanų favoričių – man yra tikrai toli šio titulo. Talentinga atlikėja, lengvai klausoma ir įdomų prieskonį turinti daina, tačiau niekas šioje paraiškoje man nėra net arti nugalėtojo, juolab kad atlikėjos draskymasis scenoje mane net erzina ir net nebūčiau linkusi laikyti to charizma. Nesuprantu ir kai kurių žmonių susižavėjimo Jungtinės Karalystės daina – tai visiškai eilinis radijinis popsas, kuris net neturi ypatingo kabliuko ne tik kad „eurovizinei“ scenai, bet ir niekur kitur, neįsivaizduoju šios dainos nei kaip šokių aikštelių hito, nei apskritai kažko ypatingo pasiekiančios, o asmeniškai vasariškų dainų kategorijoje geriau tikrai rinkčiausi, pavyzdžiui, Austrijos paraišką.
Mano favoritė šiame šešete yra Prancūzija – vienintelė iš šių šešių dainų, kuri patenka į mano asmeninį geriausiųjų dešimtuką. Labai džiaugiuosi, kad ši šalis viena iš labai labai nedaugelio šiemet siunčia tikrą, tradicinę power baladę (iš esmės prie šio žanro dar priskirčiau tik Izraelį – dvi tokios dainos yra neatleistinai mažai). Vien jau dėl to šalis verta pagarbos, be to, „Mon Amour“ yra be galo melodinga ir stiprią emociją sukelianti daina, o Slimane yra vienas stipriausių vokalistų šiais metais. Ir tai – tik priedas prie mano meilės prancūziškai muzikai apskritai. Labai tikiuosi, kad šią dainą išvysime geriausiųjų dešimtuke gegužės 12-osios paryčiais.
Ispaniją, Švediją ir Vokietiją mano akyse vienija tai, kad jos visos nėra labai blogos, bet visų šių valstybių atrankose buvo kur kas geresnių variantų nei tai, ką jie išsirinko ir nemanau, kad kažkuri iš jų yra verta itin aukštos vietos, nors turiu pagirti, kad Švedijos daina ir pasirodymo pastatymas objektyviai yra labai kokybiški, o Vokietijos dainos klausytis vis tiek yra malonu, nors ir nėra didelio išskirtinumo.
Justas:
Sakyčiau, kad šiemet automatiniai finalininkai yra labai įprasto sau pajėgumo. Stipri Italija, o visi kiti…. Gal ir gali būti, kad netikėtai viena iš jų iššaus ir pasieks neblogą rezultatą, tačiau vis tiek greičiausia bent 2-3 iš jų liks apatiniame penketuke.
Pagrindinės kandidatės – Vokietija ir Ispanija. Vokiečių daina šiemet man visai patinka, laikyčiau ją geriausia šalies paraiška nuo 2018 (jei neskaičiuosim atšauktos 2020 m. „Eurovizijos“). Ir vis dėl to bijau, kad daina tiesiog per silpna, kad žiūrovai imtų telefono ragelį ir už ją balsuotų, tad spėčiau, kad finale vokiečiai ir vėl gali liktu su 0 taškų, arba būti labai arti to. Vienintelė vokiečių viltis – komisija.
Ispanijos pasirinkimas irgi nėra blogas, ypač svarbi dainos žinutė, o pati daina nostalgiškai smagi. Bet vėlgi, ar tai tokia daina, kuri privers imti telefoną į rankas ir balsuoti? Man tai neatrodo realu, ypač tokiais metais, kai turime daugybę šalių, kurios sulauks didelio žiūrovų balsų skaičiaus. Ir skirtingai nei Vokietijos, Ispanijos komisija neišgelbės.
Į kandidačių sąrašą įrašyčiau ir Jungtinės Karalystės dainą „Dizzy“. Vienintelė britų viltis – Olly Alexander, iš kurio vis dar laukiame stipraus pasirodymo ir svarstome, kiek jį palaikys grupės „Years & Years“ fanai. Tačiau jei šią dainą dainuotų nežinomas atlikėjas, drąsiai jai prognozuočiau bottom 5. Žinanat, kad dideli vardai „Eurovizijoje“ dažniausiai neveikia, gal taip ir nutiks?
Prancūzija ir Švedija nepretenduoja nei į aukščiausias pozicijas, nei į lentelės apačią. Aš visiškai nesuprantu šių metų prancūzų paraiškos, mane ji tiesiog atstumia dėl savo perdėto dramatišumo, perspaustų pastangų ir pervertinamo vokalo. Jei būtų mano valia, būtent jai duočiau paskutinę vietą finale. Švedų daina man yra antra geriausia iš šio sąrašo, manau kad tai labai gerai sukalta daina ir pasirodymas, tačiau žinoma, ji neprilygsta visoms autentiškoms ir originalioms dainoms, kurių gausu šių metų konkurse.
Viena iš jų – Italijos „La Noia“. Nors nelaikau savęs ypač dideliu šios dainos fanu, ji yra trečia mano klausomiausia daina per pastaruosius pusę metų. Angelina yra nuostabi, mane visiškai užbūrusi atlikėja, kurios ne tik malonu klausyti, bet ir labai įdomu į ją žiūrėti. Tiek dėl spinduliuojamos charizmos, tiek dėl jos įspūdingo grožio. Italija man atrodo kaip ta šalis, kuri gali ir iš komisijos, ir iš žiūrovų gauti po 200-250 taškų ir susiklosčius palankioms aplinkybėms užimti LABAI aukštą vietą.
Emilis:
Trumpai tariant, šiemet didžiojo penketo dainos yra gana vidutinės. Nėra labai stiprių paraiškų, nėra ir labai tragiškų.
Aukščiausiai mano vertinime yra Jungtinės Karalystės paraiška. Ji skamba labai lengvai, jos malonu klausytis. Nors daina ir nėra labai išskirtinė, tačiau klausant jos tikrai galima pasijusti apsvaigus iš gerosios pusės, juk tą diktuoja ir jos pavadinimas. Tikiuosi, kad Jungtinei Karalystei pavyks tinkamai išpildyti šios dainos pasirodymą scenoje.
Taip pat man patinka ir šių metų šeimininkų – Švedijos – daina. Ji yra moderni, tamsaus skambesio, ją papildo tikrai profesionalus ir apgalvotas pasirodymas scenoje. Tačiau dainai trūksta įsimintinumo ir tai yra jau daug kartų girdėtas švediškas skambesys.
Mano nemėgstamiausia daina yra Ispanijos. Nesuprantu, kodėl ispanai, savo atrankoje turėję tiek daug puikių dainų išsirinko būtent šią.
