Monikos Linkytės ir kitų antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio dalyvių repeticijų apžvalga

Dabar stebime netikrą rezultatų paskelbimą. Galime pasidžiaugti, kad tarp šių finalistų išvydome ir Lietuvą. Tikimės, kad taip bus ir rytoj.

Ačiū visiems skaičiusiems ir iki susitikimo! Geros „Eurovizijos“!

Atsiprašau visų gerbėjų, tačiau Jungtinės Karalystės pasirodymas yra baisus pradedant vizualizacijomis ir baigiant vokalu. Mae balsas skamba gal ir nelabai pro šalį, bet labai labai dusliai ir silpnai. Ji taip pat netransliuoja jokios energijos scenoje. Vizualizacijos, rodančios visas įmanomas atlikėjos veido versijas, atrodo itin pigiai bei neturi jokios pridėtinės vertės ar minties.

Ukrainos pasirodymas yra tikrai išdirbtas techniškai, jame daug modernių efektų, ryškių spalvų, pasirodymas techniškai gana sudėtingas, bet puikiai išpildytas, vokalai puikūs. Net neabejoju, kad Ukraina vėl kovos dėl aukštų pozicijų, nors tikrai nemanau, kad laimės.

Ispanė Blanca Paloma negali sudainuoti netobulai. Sunku patikėti, kad tai gyvas vokalas – nė menkiausio nukrypimo, ir kartu dar ir perteikiama stipri emocija. Tiesa, dieninėje repeticijoje pasriodymas man pasirodė vos stipresnis energijos prasme – vieną pagrindinių pasirodymo akcentų, kurį pavadinčiau šaudymu rankomis, ji atliko su kiek mažiau užsidegimo nei įprastai. Tačiau šis pasirodymas nieko nelemia ir man baisu pagalvoti, kas su manimi darysis rytoj, kai pasirodymą matysiu iš stovimų vietų arenoje.

Po visų pasirodymų matome ukrainiečių Marijos Yaremchuk, Zlatos Dziunkos ir OTOY pasirodymą – labai jautru ir labai ukrainietiška. Labai gražu, kad iškart po visų konkursinių pasirodymų abiejuose pusfinaliuose atiduodama duoklė Ukrainai, ir abu pasirodymai beveik priveda prie ašarų.

Australai tikrai puikiai uždaro šį pusfinalį. Nuo pirmos iki paskutinės pasirodymo minutės esame prikaustyti prie ekranų, puikų efektą ypač dainos pabaigoje sukuria į sceną atgabentas automobilis. Labiausiai man patinka dainos pabaiga, kai pasirodymą iš esmės užbaigia net ne pagrindinis vokalistas, o gitaristas. Bravo!

Monika šiame pasirodyme yra tiesiog laiminga, o mes laimingi su ja. Susidarė įspūdis, kad auditorija arenoje mūsų atstovę sutiko itin džiugiai. Tikiuosi, kad tą patį pajausime ir ryt. Čiūto tūto!

Lietuva turi tikrai vienas gražiausių vizualizacijų šių metų konkurse. Ir vieną užtikrinčiausių vokalų. Prieš antrą priedainį pirmą kartą girdime Moniką pakviečiant areną prisijungti ir jį dainuoti kartu, o tai iššaukia puikią publikos reakciją. Labai geras žingsnis! Įspūdinga ir kulminacinė nata, tik pačioje dainos pabaigoje norėtųsi, kad viskas atrodytų tamsiau, trapiau ir jautriau, o visos merginos stovėtų ratu, kaip Lietuvos atrankos finale. Tačiau bendrai įspūdis tikrai labai geras.

Monika Linkytė pasirodo itin užtikrintai, dainuoja kaip visada švariai. Taip pat – kol kas vienintelė bendrauja su auditorija, kviečia dainuoti kartu, ir po tos frazės žiūrovai pašėlsta. Kai kurios frazės skamba dar užtikrinčiau nei įprastai. Galima nebent prisikabinti prie to, kad antros ilgos natos kulminacijoje ji šįkart neištempė tiek, kiek turėjo, padalino ją į dvi dalis – tačiau neabejoju, kad rytoj pavyks tai padaryti. Neabejotinai vienas stipriausių vokalinių pasirodymų. Didžiausios sėkmės Monikai!

Lietuva turi tikrai vienas gražiausių vizualizacijų šių metų konkurse. Ir vieną užtikrinčiausių vokalų. Prieš antrą priedainį pirmą kartą girdime Moniką pakviečiant areną prisijungti ir jį dainuoti kartu, o tai iššaukia puikią publikos reakciją. Labai geras žingsnis! Įspūdinga ir kulminacinė nata, tik pačioje dainos pabaigoje norėtųsi, kad viskas atrodytų tamsiau, trapiau ir jautriau, o visos merginos stovėtų ratu, kaip Lietuvos atrankos finale. Tačiau bendrai įspūdis tikrai labai geras.

Austrija – visiškas Benny Cristo atvejis. Merginoms tiesiog trūksta užsidegimo ir energijos, ypač Selena atrodo kaip tik ką pabudusi po pokaituko.. į finalą austrai pateks, bet jame aukštumų greičiausiai nepasieks.

Albanija, šeimynėle, SLAY. Tiesiog įspūdinga. Neironiškai. Labai geras, ugningas, jautrius pasirodymas, sukeliantis daug emocijų.

„Eurovizijos“ vakarėlius ištaškiusios Austrijos atstovės Teya ir Salena atėjo visiškai be energijos. Atrodo, kad atėjo sudainuoti, nes reikia – tikiuosi, per tiesioginę transliaciją energijos atsiras daugiau. Tačiau problema ne tik pačiose atlikėjose – pasirodyme tiesiog nieko nevyksta, jį nuobodu žiūrėti. Vilčių Austrijai laimėti pusfinalį yra vis mažiau.

Pirmąkart išvydome Austriją su pilna auditorija. Aiškiai girdime žmones skanduojant „Poe Poe Poe“. Pasirodymo stilistika švari, choreografija neintensyvi, leidžianti atlikėjoms susifokusuoti į dainavimą. Visgi norėtųsi, kad bent jau fono šokėjos į jį įneštų daugiau energijos – tada pasirodymas būtų mažiau mistiškas ir labiau pašėlęs.

Vienintelis dalykas, ką galiu pasakyti apie San Mariną – geras balsas. Na, ir vizualizacijos.

Slovėnai tikrai nuostabūs, kaip visada. Jie scneą taip užvaldo savo nesibaigiančia charizmą, kad pasijunti tarsi būdamas grupės koncerte. Linkiu jiems laimėti pusfinalį.

Sakartvelas taip pat puikus! Nors pasirodyme ir nėra labai daug veiksmo, Iru tiesiog daug juda vienoje vietoje, laikas neprailgsta, daina nepabosta. Pirmą kartą nuo 2016 m. šalį tikrai išvysime finale.

San Marinas, nors tikrai nėra labai blogas, bet bijau, kad pusfinalyje užims paskutinę vietą. Dar neprasidėjus priedainiui daina jau pabosta, dar labiau ji pabosta per priedainį. Nieko įdomesnio neįvyksta ir pasirodymo metu. Sunku įsivaizduoti, kokį žmogų toks pasirodymas privers pasiimti telefoną ir išsiųsti žinutę įrašius numerį 12. Beje nors atlikėjas dainos pabaigoje vieną po kitos plešia puikias aukštas natas, publikai tai nesukelia visiškai jokių emocijų. Panaši žmonių arenoje reakcija buvo ir į Rumuniją.

Aš esu pasakęs skandalingų teiginių apie San Marino paraišką (pavyzdžiui, kad man ji geresnė už Italijos), tad išlaikydamas šią kryptį pasakysiu, kad kaip šalis, neturinti šansų patekti į finalą, ji paruošė gerą pasirodymą. Nufilmuota gražiai, žaidžiama raudonais/juodais atspalviais. Vertinant objektyviai, šis pasirodymas ir daina nėra verti paskutinės vietos pusfinalyje (tam turime Rumuniją), tačiau tikėtis patekti į laimingųjų dešimtuką pagrindo turbūt taip pat nėra.

Sakartvelo atstovės Iru balsas tikrai puikus ir vizualai suteikia įdomią atmosferą. Man tai primena beveik stereotipinį „eurovizinį“ pasirodymą su galingu vokalu ir besiplaikstančia suknele, bet pačia geriausia prasme. Galbūt todėl, kad tokių pasirodymų šiemet itin mažai. Tai, kad dainos žodžiai, mintis yra beveik nesuprantama, man jau nebekliūna – matyt, pripratimo reikalas ir kiti dalykai atperka.

Slovėnai „Joker Out“ – vieni charizmatiškiausių šių metų dalyvių. Pasirodymas iš vizualinės, apipavidalinimo pusės nėra pats įspūdingiausias, tačiau puikų įspūdį suteikia atlikėjų charizma ir energija. Jie dainuoja irgi puikiai. Manau, kad tai pasirodymas, kuris patiks tiek paauglėms, susižavėsiančiomis išvaizdžiais vaikinukais, tiek ir kiek vyresnei auditorijai, bei muzikos profesionalams, nes viskas padaryta puikiai. Daina irgi yra itin pagavi. Manau, kad tai gali būti pusfinalio laimėtojai.

Apie islandę viską pasakė Austėja. Labai tikiuosi, šalį išvysti finale.

Kadangi iš Graikijos atstovų gavau dovanėlių, apie pasirodymą nerašysiu nieko. Dienos tiesioginėje transliacijoje kažkas klausė, kiek kartų graikas pašoka į orą, tai galiu pasakyti, kad kažkur ties 80 skaičių pamečiau.

Lenkija.... tai tikrai pats lenkiškiausias pasirodymas konkurso istorijoje. Jame prikišta TIEK DAUG visko, tai yra neįtikėtina. Ar tai yra tiek blogai, kad net gerai? Nežinau. Bijau, kad tai tiesiog blogai. O dar labiau bijau, kad tai gali tekti dar kartą išvysti šeštadienio finale. Visgi tikiuosi, kad šis burbulas subliūkš.

Slovėnija, mano manymu, turi visus šansus nugalėti šį pusfinalį. Apie pasirodymą svarbiausia pasakyti tai, kad atlikėjai išsiskiria savo charizma ir moka bendrauti su publika tiek salėje, tiek ekranuose. Joker Out pretenduoja parvežti namo geriausią Slovėnijos rezultatą. To jiems ir linkiu.

Lenkija yra labai labai blogai. Vienas žodis – cringe.

Na, bet jei rimtai, primena galimai kai kurių žmonių turimą požiūrį, kad „Eurovizija“ yra vien tik kičas ir kad laimi tie, kurie prikiša kuo daugiau dekoracijų ar efektų. Taip ir atrodo Lenkijos pasirodymas, pačia blogiausia prasme, kokia tik gali būti.

Tačiau galbūt galima pagirti Blanką, kad vokalas skamba kur kas geriau nei jos ankstesniuose pasirodymuose.

Manau, kad Graikijos pasirodymas nėra toks blogas kaip galėjome tikėtis. Atrodo, kad publika Victorą sutiko gan šiltai. Visgi finalinis dainos momentas, kurį matėme ir antrosios asmeninės repeticijos ištraukoje, išlieka toks pat nesusipratimas. Jei būčiau Graikijos delegacijoje, šios vietos tikrai nenaudočiau dainų pakartojime.

Islandijos atstovė Dilja, mano manymu, dainos žinutę atskleidžia geriausiai, kaip tik įmanoma – ji visa savo esybe parodo, kad niekas negali perimti galios, kurią turi pats žmogus. Atlikėja demonstruoja stiprybę ir pasitikėjimą savimi visas tris minutes ir būdama viena scenoje ją užpildo bene geriausiai iš visų dalyvių. Aišku, aš galiu būti šiek tiek šališka tiek dėl savo meilės dainai, tiek dėl to, kad teko kalbėtis su šia atlikėja, bet paraiška vis tiek yra be galo stipri, ir ją tokią padaro pati Dilja. Vyšnia ant torto – gražios vizualizacijos ir platforma. Linkiu kuo didžiausios sėkmės ir visą pusfinalį stebėsiu kaip ant adatų iki to momento, kuomet Islandija bus paskelbta kaip finalistė.

Scenoje – Islandija. Turiu pripažinti, kad Diljos energija tiesiog spinduliuoja geras emocijas, o lyginant su nacionaline atranka pasirodyme atsirado daugiau tvarkos. Visgi kai kurie aspektai neatrodo iki galo reikšmingi. Pavyzdžiui, kūrinio finale atlikėja nusimeta švarkelį, bet daina netrukus baigiasi, tad šis veiksmas jokios papildomos funkcijos neatlieka. Noriu „Power“ išgirsti finale, tačiau nežinau, ar galėtume drąsiai to tikėtis.

Pirmas kartas, kai Estijos pasirodymas ar daina man bent šiek tiek patiko. Gaila, kad tam prireikė tikrai daugiau nei 5-ių perklausų, kurių neturės konkurso gerbėjai. Alikos vokalas tikrai nuostabus, bet daina man vis dar yra per blanki.

Belgas tik įrodo tai, ką sakiau prieš tai – tai tikrai būtų buvęs geresnis atidarymas nei Danija. Publika arenoje eina iš proto, gausiai ploja ir spaudos centre susirinkę žurnalistai. Nors atlikėjo balsas kelis kartus sudreba, bendras įspūdis tikrai puikus. Dvejus metus iš eilės Belgija užėmė 19-ą vietą konkurso finale. Manau, kad šį rezultatą jiems šiemet neženkliai pavyks pagerinti.

Nors Kipro dainos ir nemėgstu, bet pasirodymas iš tiesų įspūdingas ir dainą pakelia į visiškai kitą lygį. Nors dainoje gausu aukštų natų, Andrew su jomis susitvarko puikiausiai. Vanduo, oras ir ugnis šiam pasirodymui tikrai tinka. Prognozuočiau užtikrintą patekimą į finalą.

Toliau – Kipras. Andrew pasirodymo atmosfera kuriama pasitelkiant LED ekranus ir dūmus: matome vandens ir ugnies motyvų kaitą. Spalviškai šią paletę (mėlyna/oranžinė) jau matėme Estijos pasirodyme. Negaliu nepastebėti įrašytų papildomų vokalų, kartais jų atrodo per daug. Ypač pasirodymui, kuriame Andrew neužsiima jokia choreografija. Pabaigoje išvystame tikros ugnies pliūpsnius.

Belgijos daina ir pasirodymas – visiškas pozityvo užtaisas. Vienas iš tų atvejų, kai tarsi jaučiasi, kad atlikėjas per daug negalvoja apie aukštas vietas ir ateina pasimėgauti. Tuo atsipalaidavimu ir išsiskiria. Šokėjai yra įdomūs, prideda pasirodymui šarmo, tačiau apranga buvo kur kas geresnė nacionalinėje atrankoje. Ypač prisikabinčiau prie atlikėjo kelnių – mane jos blaškė viso pasirodymo metu.

Estijos pasirodyme pasigendu magijos jausmo, kurį jautėme nacionalinėje atrankoje. Nežinau, ar pasirinkti kameros kampai leidžia sudaryti įspūdį, kad Alika viena užpildo sceną. Tačiau sudainuota puikiai, šviesos – gražios.

Būtų nusikaltimas tokį balsą ir tokius vizualus, kaip estės Alikos, palikti pusfinalyje. Neabejotinai tai viena tų paraiškų, kurią palaikytų komisija, o kaip įvertins žiūrovai – klausimas. Bet pasirodymas yra nuostabus, tad manifestuoju gerą rezultatą. Man labai patinka spalvų gama – šviesiai mėlyna ir ruda yra nedažnas pasirinkimas, geras sprendimas pradžioje sėdėti prie pianino, duoti jam daug dėmesio, nes būtent šis instrumentas ir vyrauja dainoje. Alika kiekvieną natą išdainuoja tobulai ir gale traukia itin ilgas natas neuždusdama. Įspūdinga.

Danija manęs visiškai nesužavėjo ir nepaliko jokio įspūdžio. Pats atlikėjas man nekelia gerų jausmų, atrodo atstumentis ir robotizuotas, dėl to tiesiog nepavyksta susijungti su šiuo pasirodymu. Belgija būtų tikrai geresnis pusfinalio atidarymas.

Armėnija pasirodo tikrai puikiai. Nors su 2-uoju numeriu nugalėti pusfinalį nebus lengva, tačiau tai tikrai viena rimčiausių pretendenčių į šią poziciją. Gausiausios ovacijos spaudos centre.

Rumunija – pirma dainos pusė, skambanti akustiškai, dar nieko. Labai maloniai skamba atlikėjo vokalas. Tačiau tai, kas darosi vėliau yra baisu. Absoliutus kičas pačia blogiausia to žodžio prasme.

Brunette vokaliai skambėjo puikiai. Pasirodymas visąlaik vyksta ant platformos, kurią matėme ištraukose bei nuotraukose. Pagrindinis siurprizas – po repo dalies pridėtas instrumentinis intarpas, kurio metu atlikėja šoka. Nors, mano nuomone, daina skambėtų gerai ir be šios papildomos dalies, tačiau ji pasirodymui prideda daugiau dinamikos ir armėnų delegacijos tikrai neketinu klausti „bet ar reikia?“.

Antroji scenoje – Brunette iš Armėnijos. Manau, kad vizualiai vienas gražiausių ir įdomiausių pasirodymų – šviesos gražiai krenta tiek ant scenoje esančios pakylos, tiek ant atlikėjos drabužių. Atlikėjos žvilgsnis yra itin įtaigus. Pasirodymo vinimi daug kam tampa atnaujinta dainos versija – dance break po repo. Na, atrodo tikrai gražiai ir mistiškai, kaip dainai ir priklauso, bet prisipažinsiu, kad arenoje susižiūrėjo geriau. Pati daina irgi arenoje skambėjo galingiau, nors tai turbūt neišvengiama 90 procentų atvejų. Bet kuriuo atveju – tikrai stipri ir įdomi paraiška iš Armėnijos.

Vakarą pradeda Danija. Daina, pasirodymas gali patikti, gali nepatikti, bet viena aišku – aiški idėja, aiškus konceptas, o tai, manau, pliusas. Šis pasirodymas yra labai saldus, net sakyčiau, kad „barbiškas“, bet vieną tokį turėti tikrai nėra blogai, man susižiūri gražiai. Daina irgi yra vidutiniškai gera, lengvai klausosi. Reiley vokalas nėra itin stabilus, bet netikslumai, mano požiūriu, daugmaž atleistini, išskyrus galbūt aukščiausias priedainio natas.

Puikus vaizdas! Reiley pasirodymo pirmoji dalis filmuojama iš arti. Matome daug atlikėjo veido, o jam už nugaros keičiasi „kambariai“, išnaudojamas ir grindų LED. Finale išvystame daugiau plačių kadrų, pamatome daugiau arenos. Vokalas skamba gerai. Vis dar esu tikras Danijos patekimu į finalą.

Labas vakaras! Galiu pasidžiaugti, kad organizatoriai sutvarkė vaizdo ir garso kokybę internetiniame žiniasklaidos centre, tad šiandien galėsime aiškiai išgirsti kiekvieną prasprūdusią natą ir pamatyti kiekvieną į kadrą įlindusią kamerą. Pirmojo pusfinalio vakaro repeticijoje tuo pasidžiaugti negalėjome. Gero vakaro!

Labas vakaras! Galiu pasidžiaugti, kad organizatoriai sutvarkė vaizdo ir garso kokybę internetiniame žiniasklaidos centre, tad šiandien galėsime aiškiai išgirsti kiekvieną prasprūdusią natą ir pamatyti kiekvieną į kadrą įlindusią kamerą. Pirmojo pusfinalio vakaro repeticijoje tuo pasidžiaugti negalėjome. Gero vakaro!

Labas vakaras, mieli skaitytojai! Repeticija prasideda jau už 10 minučių, pirmaisiais įspūdžiais iš jos dalinsis Eurodienos komanda. Gero vakaro!