Eurodienos įspūdžiai iš pirmojo pusfinalio generalinių repeticijų

Ačiū skaičiusiems, nepamirškite pasekti Eurodienos paskyrų Facebook, Instagram ir TikTok bei visas naujienas sužinokite pirmieji! Ramios nakties

Ačiū visiems skaičiusiems. Tikimės, kad buvo įdomu.

Jau rytoj dieną vyks trečioji generalinė pirmojo pusfinalio repeticija, o vakare – ir pati pusfinalio tiesioginė transliacija. Skaitykite „Eurodieną“, kur pasidalinsime visais įspūdžiais bei aktualijomis. Iki kitų kartų!

Nauja finalistų skelbimo tvarka, sukėlusi didžiulį ažiotažą, buvo panaikinta ir šios repeticijos metu matome jau įprastą finalistų skelbimą (žinoma, ne su tikrais finalistais, o atsitiktine tvarka). Mano nuomone, tai labai sveikintinas sprendimas, nes, mano manymu, nebuvo nė vienos priežasties, kodėl naujoji tvarka geresnė nei senoji. Gerai, kad pagaliau organizatoriai atsižvelgė į nepasitenkinimą ir susiprato, kad nereikia taisyti to, kas nėra sugedę.

Marco Mengoni iš Italijos visiškai slayino. Jo balsas skambėjo idealiai ir itin jaučiasi, kiek daug daina jam reiškia – pačioje pasirodymo pabaigoje matosi, kaip dreba jo rankos ir kaupiasi ašaros akyse. Daina neabejotinai jam yra labai asmeniška ir turi itin svarbią žinutę, kuri, manau, puikiai atsiskleidžia ir pasirodyme – už atlikėjo matome du šokėjus, kurie lipa laiptais ir nuo jų šoka ant batuto, o paskui vėl grįžta. Manau, trumpai tariant, galima tai interpretuoti kaip apdainuojamus du gyvenimus, kuomet žmogus jaučiasi nepakankamai geras, lygiuojasi į kažką, kas net neegzistuoja – todėl šokėjai yra du ir judesius atlieka ne sinchroniškai. Po šio pasirodymo net užsimaniau Italijos pergalės. Kuo didžiausios sėkmės!

Po Prancūzijos, stebime Vokietijos pasirodymą. Jame dominuoja raudona ir auksinė spalvos, daug rekvizitų, įvairių instrumentų, bendras vaizdas atrodo ryškiai, o daina tranki ir, manau, tarp roko dainų šiais metais išsiskiria, nes roko ar metalo žanras atsispindi ne tik, pavyzdžiui, instrumentuose, bet ir vokalo manieroje. Atlikėjo balsas yra tikrai galingas. Nemanau, kad daina turi itin daug gerbėjų, tad itin aukštų pozicijų tikėtis nereiktų, bet pagaliau Vokietija išsiuntė kažką vokiško ir autentiško, o ne, pavyzdžiui, eilinę blankią švedų prodiuserių dainą, kurią atlieka tai dainai nesutvertas atlikėjas. Tad labai norėčiau Vokietijos bent jau aukščiau 20-tos vietos.

Sustabdžius balsavimą, į sceną žengia trys automatiniai finalistai, balsuosiantys pirmame pusfinalyje. Pirmoji – Prancūzija.

Daugelio nuomone, Prancūzija po repeticijų kovoja dėl itin aukštų pozicijų. Nežinau, ar šiai pozicijai pritariu, nes man pasirodymas vietomis lyg nuobodokas, nors ir neabejotinai atlikėja turi konceptualų įvaizdį ir tai kylanti, tai besileidžianti pakyla atrodo įspūdingai bei leidžia pasirodymui išsiskirti. Visgi man pasirodė, kad atlikėja vietomis vos nepataikė į ritmą – tikiuosi, šią problemą išspręs. Kaip bebūtų, nors girdėjau nemažai itin pozityvių nuomonių, nemanau, kad šansų labai padaugėjo lyginant su prognozėmis prieš repeticijas.

Vėliau tikrą vakarėlį užkuria britų-albanų žvaigždė Rita Ora. Toks pasirodymas tikrai galėtų papuošti ir finalo programą, o dabar jį matome pusfinalyje, tad labai įdomu, kokių siurprizų rengėjai paliko finalui.

Oh wow, dieną praleidau pasirodymą, kuris rodomas žiūrovams, kol vyksta balsavimas. Čia pasirodo Alyosha (Ukraina 2010) ir Liverpulio atlikėja Rebecca Ferguson. Per dainą pasakojama jautri istorija apie tai, kaip karas pakeitė kasdienį ukrainiečių gyvenimą, kaip tėvai buvo priversti išeiti į frontą (dažnai iš jo ir nesugrįžti), o mamos su vaikais palikti šalį. Tai ypač jautrus ir gražus momentas, o vėliau LED ekranuose matome stilizuotas didžiausių Ukrainos rėmėjų vėliavas, tarp jų ir Lietuvos. Džiaugiuosi, kad šiemet konkurse karo temos nesistengiama nuslėpti ir nutildyti, o organizatoriai pagaliau suprato, kad karas paveikė beveik kiekvieno europiečio gyvenimą. Slava Ukraini.

Per pirmą generalinę repeticiją nesutikau su Austėja, kad Suomijos pasirodymas buvo geresnis nacionalinėje atrankoje. Visgi dabar sudvejojau tuo. Nors atrodo, kad kiekviena pasirodymo dalis buvo patobulinta, scena geresnė, kažkokiu būdų pasirodymas atrodo tuštenis. Žvėriškai myliu šią dainą ir vis dar noriu Suomijos pergalės, tačiau vakar dėl to jaučiausi gerokai tvirčiau nei šiandien.

Käärija yra nuostabus atlikėjas, turintis daug energijos ir charizmos, o pasirodymas yra ryškus, bet įspūdis tikrai prastesnis nei nacionalinėje atrankoje. Žiūrėdama šį pasirodymą supratau, kad jis tikrai nėra kažkuo prastas, bet viena detalė, kurios nėra, atima labai daug įspūdžio – šokėjai iš dėžės išlenda antro posmo metu, o ne per pirmą priedainį ant žodžių „cha cha cha“. Būtent tai man pridėjo pasirodymui itin daug komiškumo ir patrauklumo ir komanda padarė klaidą, kad pakeitė šią detalę. Tiesą sakant, abejočiau dėl Suomijos pergalės.

Dėl Nyderlandų man verkti norisi. Daina yra viena mano favoričių, vizualiai pasirodymas tikrai gražus ir labai tinkantis dainai. Tačiau dainos tonacija yra pusantro tono pakelta ir tai gadina beveik visą įspūdį – suprantu, kad ši tonacija atlikėjams gerokai patogesnė, tačiau pačios dainos įspūdį tai gadina labai stipriai. Išties efektinga vieta yra tik paskutinės eilutės, kuomet viskas išsprogsta, bet ir tai studijinėje versijoje skambėjo geriau. Vis tiek labai norėčiau jų bent jau finale, bet ruošiuosi blogiausiam.

Jei ilgą laiką bijojome ar nesusimaus Čekija, tai pamatęs du pasirodymus drąsiai sakau, kad Vesna ne tik nesusimaus, bet ir iškovos vieną geriausių šalies pasiekimų konkurse. Pasirodymas puikus, ypač įspūdinga jo antra pusė, kad grupės merginos sustoja ratu priekinėje scenoje. Labai labai gerai!

Čekijos pasirodymas vizualiai man primena lietuviškus filmus apie sovietinius laikus – tiek atlikėjų įvaizdis, tiek tai, ką matome ekranuose. Tiek vokalai, tiek choreografija yra sustyguota iki negalėjimo. Neturiu nė vieno priekaišto ir nuostabu tai, kad jau antrus metus Čekija, visiškai nurašoma gerbėjų per išankstinius vakarėlius, surengia vienus geriausių pasirodymų. Neabejotinai vienas iš labiausiai nustebinusių pasirodymų ir dėl patekimo į finalą klausimų nebekyla. Galima diskutuoti apie vietą geriausiųjų dešimtuke finale.

Azerbaidžano atstovai puikiai įsijaučia į tai, ką dainuoja, ir skamba labai gražiai. Tiek daina, tiek pasirodymas yra visiška atgaiva po įvairių sudėtingų pasirodymų su daugybe rekvizitų, šokių, galingų balsų. Tiesiog graži ir nuoširdi daina, kuri man asmeniškai patinka vis labiau. Nežinau, ar tas atgaivos faktorius bus pakankamas patekti į finalą – tikriausiai ne, nes pusfinalis žvėriškai stiprus. Tačiau jei netyčia įvyktų stebuklas ir tai įvyktų, būčiau laiminga.

Loreen, kur tavo dūmai??? Skirtingai nei Melodifestivalen metu, kai jų buvo net per daug, čia jų pirmoje dainos pusėje išvis beveik nesimato. Ir jei Švedijoje tai sukėlė gražų vaizdinį, kad atlikėja yra tarsi įstrigusi Maroko dykumoje, tai dabar ji tiesiog vartosi tarp dviejų plokščių ir tai tikrai neatrodo taip efektingai. Dar kartą pagalvoju, kad niekaip nematau šio pasirodymo laiminčio visą konkursą. Nros esu didelis Loreen gerbėjas, vien šiandien mačiau kelis pasirodymus, palikusius žymiai didesnį įspūdį.

Jei švedė Loreen pasirodytų po Izraelio, garantuotai jos pasirodymo net nematyčiau, panašiai kaip nemačiau Moldovos. Dabar turbūt reikia padėkoti Moldovai (kad ir kaip gaila būtų), kad įspūdis kiek sustiprintas. Apskritai Loreen dainuoja tikrai puikiai, choreografija yra puiki, bet platforma, ant kurios ji guli, atrodo kur kas mažiau įspūdingai nei nacionalinės atrankos pasirodyme ir atrodo lyg medinė konstrukcija iš žaidimo „Minecaft“. Taip pat pasirodymui labai trūksta dūmų ir tamsumo. Gražiausia vieta – tyla, pauzė prieš paskutinį priedainį, ten tikrai pajaučiama emocija. Apskritai viskas padaryta gana gerai, bet nematau nei tokios dainos, nei pasirodymo laimint.

Turiu būti visiškai atviras: jau antrą repeticiją iš eilės tiesiog nematau Moldovos pasirodymo, nes visos mintys sukasi apie tik ką vykusį įspūdingą Izraelio performansą. Labai gaila, kad reklama yra rodoma po Pashos pasirodymo, nes jos tikrai labai reikėtų prieš jį. Pažiūrėsime ar taip pat Moldovos nepamirš ir likusi Europa.

Nepykčiau, jei Izraelis laimėtų šių metų „Euroviziją“ ir ne tik dėl to, kad esu priklausoma nuo šios dainos. Jau daug kartų aptarta dainos pabaiga su šokiais yra ir įspūdinga iš pačios atlikėjos pusės, ir gerai nufilmuota. Tačiau aš nebūčiau aš, jei neišsilydyčiau dėl vokalo. Tai tikrai nėra vokaliai stipriausias pasirodymas nei šiais metais, nei šiame pusfinalyje, BET. Iki pat „dance break“ dalies, kur girdime įrašytas skanduotes, beveik iš viso negirdime pritariančiųjų vokalų, Noa visas sudėtingas vokalines eilutes atlieka pati ir gana daug judėdama. Antras priedainis skamba dar įspūdingiau nei studijinėje versijoje, kai ji itin ilgą frazę atlieka nė karto neįkvėpdama. Apskritai manau, kad tokioje dainoje, su tiek choreografijos niekas nesirinktų dainuoti be pritariančiųjų vokalų pagalbos, tad Noa mane visiškai visiškai papirko savo drąsa ir ryžtu, ir dabar meldžiuosi, kad tai būtų pakankamai įvertinta. Neabejotinai labiausiai nustebinęs pasirodymas ir net abejoju, ar dar kas nors nustebins labiau (taip, klausimas netgi dėl Ispanijos).

Pirmos mintys pamačius Kroatijos pasirodymą su pilnu kamerų darbu:

XD

Juokingiausia buvo, kai kamera tarsi nukirpo jau pusnuogių atlikėjų kojas ir stengėsi susitelkti į jų viršutinę dalį, o po kelių sekundžių tiesiog gavome kadrą per visą ekraną su gitaristo užpakaliu, kuriuos dengia tik plonyčiai tighty whities. Dar dieną per pirmąją generalinę repeticiją drąsiai pasakiau - Kroatija finale užims 4 vietą žiūrovų balsavime. Dabar jau galvoju apie top 3. Tai yra tiesiog neįtikėtina.

Stabdykit viską, ką darot! Scenoje – Izraelio atstovė Noa Kirel. Negausiai užpildytame ir labai neentuziastingai nusiteikusiame spaudos centre šis pasirodymas sukelia daugiausiai ovacijų. Nuo pirmos iki paskutinės sekundės pasirodymas prikausto ir verčia prakaituoti kartu su visą save atiduodančia atlikėja. Kol kas tai neabejotinai geriausias vakaro pasirodymas, o kartelė iškelta labai aukštai. Sveikas sugrįžęs į top 5, Izraeli.

Po šokiruojančio Kroatijos pasirodymo – dramatiškas Šveicarios pasirodymas. Tai ne tipiškas baladės pasirodymas, jame daug choreografijos, galbūt man norėtųsi, kad Remo Forrer daugiau stovėtų ramiai ir tik šokėjai aplink jį šoktų, tačiau tai vienintelis dalykas, prie kurio prisikabinčiau. Choreografija bei fejerverkai puikiai atskleidžia dainos žinutę, tai atrodo itin emocionalu. Atlikėjo balsas yra unikalus ir skamba nuostabiai – gale jis atlieka itin ilgą ir sudėtingą frazę iškart po to, kai atbėga iš galo į scenos priekį.

Pirmos mintys pamačius Kroatijos pasirodymą su pilnu kamerų darbu:

XD

Juokingiausia buvo, kai kamera tarsi nukirpo jau pusnuogių atlikėjų kojas ir stengėsi susitelkti į jų viršutinę dalį, o po kelių sekundžių tiesiog gavome kadrą per visą ekraną su gitaristo užpakaliu, kuriuos dengia tik plonyčiai tighty whities. Dar dieną per pirmąją generalinę repeticiją drąsiai pasakiau - Kroatija finale užims 4 vietą žiūrovų balsavime. Dabar jau galvoju apie top 3. Tai yra tiesiog neįtikėtina.

Airija – tris minutes bandymas užmaskuoti faktą, kad atlikėjas nedainuoja. Ir dainavo, man atrodo, dar mažiau nei repeticijoje dieną. Tai atitraukiama kamera, kur vokalistas atitraukia mikrofoną, tai jis prieina prie pritariančiojo vokalisto, kad pasislėptų už pastarojo dainavimo. Na, vizualai vietomis gražūs, tiek ir to pozityvo.

Airija - cringe.

Portugalijos pasirodyme man kažko trūksta. Nors dominuojanti juoda ir raudona spalvos prideda tam tikro klasiškumo, tačiau pasirodymas šiek tiek tuštokas, o visos šviesos ir kameros nukreiptos į šokėjus bei pačią Mimicat. Ja nesižavėti neįmanoma: nuostabi, charizmatišką ir dainą atlieka be priekaištų. Jei prieš kurį laiką buvau ramus dėl šalies patekimo į finalą, dabar manyčiau, kad Portugalija užims 9-12 vietą pusfinalyje ir net labiau linkčiau prie žemesnės vietos. Dar kartą tikiuosi, kad klystu.

Portugalijos atstovė Mimicat suteikia ramybę, kad ji kaskart sudainuos idealiai. Ne išimtis ir šis jos pasirodymas, o per kulminacinę jos natą kaskart kūnu bėgioja šiurpuliukai. Filmavimas gerai atskleidžia atlikėjos charizmą, tačiau vis dėlto norėčiau matyti sofą, kurią matėme nacionalinės atrankos pasirodyme, pasirodymas gal šiek tiek tuštokas. Nebesu užtikrinta dėl Portugalijos šansų patekti į finalą, tačiau tikrai norėčiau, kad šiai šaliai pasisektų.

Latvija yra tiesiog nuostabi. Pasirodymas nors ir panašus, bet gerokas geresnis nei Supernovos finale, puikiai išnaudota didesnė scena. Dainos pabaiga apskritai yra tarsi ne iš šio pasaulio, kai atlikėjas likęs vienas scenos priekyje iki paskutinės akimirkos išspinduliuoja visą savo džiaugsmą ir liūdesį. Kol kas tai momentas, labiausiai suspaudęs mano širdį. Gal visgi įvyks stebuklas prie Mersio ir latvius išvysime finale? Bijau, kad ne, bet jie tikrai to verti.

Latvijos daina yra viena iš tų, kurios su laiku skamba vis geriau. Pasirodymo spalvos, tema – panaši į nacionalinės atrankos, tačiau didelėje scenoje tai atrodo visai kitaip ir, sakyčiau, LED ekranai yra vieni gražiausių šiais metais, taip pat tą įspūdį stiprina ir scenoje esantys retro stiliaus prožektoriai (kurie taip pat ir rodomi ekranuose). Vokalas irgi yra puikus ir vokalistas tikrai įsijaučia į tai, ką dainuoja.

Trečias pasirodė Serbijos atstovas Luke Black. Aš visiškai myliu šią dainą, ir skambėjo kaip visada nuostabiai. Atlikėjas yra kiek „pačiuožęs“ pačia geriausia prasme, ir šiuo aspektu, ypač antroje pasirodymo pusėje, įspūdis buvo dar stipresnis, kai jis rodė kiek daugiau gana keistų veido išraiškų, taip pat ir kai kurias vietas dainavo kiek kitaip nei įprastai, daugiau improvizavo su savo balsu. Unikalaus balso savininkas, kuris puikiai susitvarko su kartais nelengva užduotimi stabiliai sudainuoti tylias, vienoje linijoje esančias vokalines linijas. Vizualiai tiek LED ekranai, tiek uždėti kameros efektai, tiek visos spalvos atrodo nepriekaištingai, labai efektinga kulminacija, kur šokėjams nuplėšiami prie drabužių prikabinti vamzdžiai. Linkiu kuo didžiausios sėkmės.

Maltos pasirodymas man patinka gerokai labiau nei Norvegijos ir netgi drąsiai sakyčiau, kad tai būtų dar geresnis šou atidarymas, nei Norvegija. Pasirodymas nacionalinėje atrankoje buvo perkeltas į visiškai kitą lygį ir atrodo daug įspūdingiau bei prabangiau. Būsiu labai piktas, jei Maltos nematysime finale, bet spėčiau, kad pykti nereikės. Pirmyn!

Vakarą pradeda Norvegijos atstovė Alessandra – jos pasirodymas mažai pakito nuo nacionalinės atrankos, galbūt jos šukuosena atrankoje man patiko labiau. Bet iš esmės stiprus pasirodymas, užtikrintas atlikimas, vokalas itin švarus ir skamba geriau nei atrankos finale – tam tikri nuogąstavimai nepasitvirtino. Prikibčiau nebent prie pačios aukščiausios natos – neskambėjo itin užtikrintai. Bet įspūdis apskritai geresnis nei tikėjausi.

Labas vakaras, mieli skaitytojai! Dėl pastaraisiais metais įprastu tapusio organizatorių noro apsunkinti gyvenimą fanų žiniasklaidai, šiek tiek vėluojame su jumis pasisveikinti. Jau matėme konkurso atidarymą bei Norvegijos pasirodymą.

Šis puikiai tinka pradėti šou įspūdingoje scenoje! Alessandra atrodo pasitikinti savimi, dainą atlieka užtikrintai, bet pats pasirodymas labai mažai skiriasi nuo to, ką matėme Norvegijos atrankoje. Vis dar manau, kad Norvegija gali daug ką nustebinti užimdama gerokai žemesnę vietą, nei fanai ar lažybininkai tikisi.