„Vaikų Eurovizijos“ taisyklėse – nemenki pokyčiai
Praėjus didžiajai 2023-ųjų „Eurovizijai“, vis labiau artėja ir jaunesnioji konkurso versija, įvyksianti šių metų lapkričio 26 dieną Nicoje, Prancūzijoje. Pastaruoju metu paaiškėjo nemažai detalių apie konkursą bei didelių pokyčių taisyklėse.
2022-aisiais jau antrą kartą „Vaikų Eurovizijoje“ triumfavo Prancūzija bei jos atstovas Lissandro su daina „Oh, Maman!“. Greitai šalis išreiškė norą rengti konkursą (vaikų konkurse nėra taisyklės, kad laimėjusioji valstybė būtinai jį rengia kitąmet, tačiau pastaraisiais metais tai iš esmės tampa tradicija), o balandžio 3-ąją paaiškėjo, kad „Vaikų Euroviziją“ rengti planuojama Nicoje, Palais Nikaïa salėje. Gegužės viduryje, „eurovizinės“ savaitės metu, paaiškėjo ir konkurso šūkis – „Heroes“ (liet. „Herojai“). Anot Prancūzijos delegacijos vadovės Alexandros Redde, vaikai yra tikrieji rytojaus herojai ir būtent jie atras sprendimus ateities problemoms.
Prancūzijos nacionalinio transliuotojo vadovė Delphine Ernotte-Cunci teigė, kad labai džiaugiasi, jog antroji „Vaikų Eurovizija“, vykstanti Prancūzijoje, bus surengta būtent Nicoje – Nica yra unikalus miestas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir esantis labai svarbus šalies istorijai ir kultūrai. Rengėjai įsitikinę, kad šis miestas pasiruošęs sutikti visus dalyvius bei prie televizijos ekranų pritraukti ir mažus, ir didelius.
Vos prieš kelias dienas apie šių metų „Vaikų Euroviziją“ paaiškėjo tikrai įdomių detalių. Viena jų – Ispanijos nacionalinis transliuotojas RTVE prie taisyklių apie savo naconalinę atranką paminėjo pokyčius, pateiktus Europos Transliuotojų Sąjungos. Pirmą kartą konkurso istorijoje nebebus leidžiami įrašyti pritariantieji vokalai. Nors didžiojoje „Eurovizijoje“ būtent taisyklė, leidžianti įrašytų vokalų naudojimą, atsirado 2021-aisiais ir viena pagrindinių to priežasčių buvo su COVID-19 susiję ribojimai, vaikų konkurse jie buvo leidžiami nuo pat 2003 metų, kai konkursas tik pradėtas rengti. Ne paslaptis, kad ne viena didžiosios „Eurovizijos“ naujovė pirmiausia buvo išbandyta „Vaikų Eurovizijoje“ (pvz., 50/50 komisijos ir žiūrovų balsavimas, leidimas balsuoti nuo pirmojo pasirodymo pradžios, taikytas vaikų konkurse 2006-2010 m., o didžiajame 2010 ir 2011 metais; taip pat 2020-aisiais buvo išbandyta būtent „Vaikų Euroviziją“ rengti nuotoliniu būdu su mintimi, kad to gali prireikti ir pagrindiniam konkursui gegužę), tad kai kurie gerbėjai jau diskutuoja, kad galbūt didžiojoje „Eurovizijoje“ įrašyti pritariantieji vokalai taip pat bus vėl panaikinti, ypač todėl, kad ši naujovė nuo pat 2021 m. vertinama dviprasmiškai.
Be reikalavimo, kad visi vokalai skambėtų tik gyvai, galima atkreipti dėmesį, kad nebebus galima naudoti jokių balso tono korekcijos priemonių, taip pat vaizdo efektų, uždengiančių visą ekraną pasirodymo metu.
Primename, kad Lietuva „Vaikų Eurovizijoje“ paskutinį kartą dalyvavo 2011 metais, o, kaip buvo neseniai patvirtinta, negrįš ir šiemet – kaip ir kasmet, nurodomos finansinės priežastys bei nuomonė, kad „Vaikų Eurovizijoje“ šiais laikais yra per mažai vaikiškumo, konkursas „neturi nieko bendro su vaikyste“. Kol kas šiais metais dalyvavimą konkurse yra patvirtinusios 12 valstybių.
