Apie ką gi jie dainuoja?

Apie ką gi jie dainuoja: Islandijos seserų dainoje – su kylančia pavasario saule siejama viltis

Šį kartą atkreipsime dėmesį į tolimosios Islandijos paraišką, kuri skambės pirmajame šių metų „Eurovizijos“ pusfinalyje. Seserys Sigga, Beta ir Elín, pasivadinusios „Systur“, konkurse dalyvaus su kūrinu „Með Hækkandi Sól“. Islandų kalba atliekamos dainos pavadinimas reiškia „su kylančia saule“.

Kylanti saulė Islandijos gyventojams turi didelę reikšmę dėl šios šalies geografinių ypatybių – kadangi sala yra arti poliarinio rato, islandai žiemos metu gyvena nuolatinėje prieblandoje. Dainos tekstas kalba apie žmonių mintyse nusėdusias nuoskaudas, paslaptis, slegiančius rūpesčius. Pavasarį sulig kiekviena diena vis aukščiau horizonto pakylanti saulė atneša ne tik vizualiai regimą šviesą, bet ir pokyčius žmogaus sieloje. Saulė siejama su viltimi ir geresne ateitimi – ji išsklaido tamsos šešėlius ir ištirpdo ledynus tiek ant žemės, tiek žmonių širdyse.

Atlikėjos teigia, kad daina buvo įkvėpta Islandijos folk muzikos, lopšinių, asmeninių biografijų, istorijos ir gamtos. Kūrinio tekstas yra parašytas iš XVIII amžiaus Islandijos valstietės moters perspektyvos. Tuo metu Islandijoje galiojo įstatymai, numatantys, kad neturintis savo žemės žmonės privalėjo dirbti žemvaldžių ūkiuose. Jie buvo užguiti, nutildyti ir priversti tarnauti šeimininkams. „Með Hækkandi Sól“ yra tarsi odė vilties ir laimės stokojantiems žmonėms. Tai priminimas, kad net tamsiausiomis žiemos naktimis nereikia pamiršti, jog anksčiau ar vėliau į gyvenimą ateis šviesa.

„Su kylančia saule“

(vertimas iš islandų kalbos)

Vandenyno bangos tylioje sieloje,
Slegiamoje skausmo ir širdgėlos žaizdų.
Viliojantis troškimas liepsnoja kaip ugnis
Slapčia – tai paslaptis – ša, tyliau!

Sutemose matosi,
Kaip vis artėja graži laisvė,
Net ir kai naktį dangų apgaubia tamsa,
O neišsakyti žodžiai slegia mintis. Ša, tyliau!

Po tamsios žiemos pakyla saulė,
Ištirpdo širdies ledynus – kaip šilta!
Po tamsios žiemos viltingas pavasaris
Vėl sušildo tavo sparnus.

Mus lanko trumpų dienų šešėliai,
Jie lengvai pajuda sulig kiekvienu įkvėpimu.
Krūtinėje skamba lengva daina,
Ji plačiai nuaidi ir atsidūsta – ša, tyliau!

Po tamsios žiemos pakyla saulė,
Ištirpdo širdies ledynus – kaip šilta!
Po tamsios žiemos viltingas pavasaris
Vėl sušildo tavo sparnus.

Ir ji pakyla skrydžiui,
Sklendžia iki aukščiausių viršūnių,
Ir ji vis arčiau to,
Kas atneš vidinę ramybę.

Po tamsios žiemos pakyla saulė,
Ištirpdo širdies ledynus – kaip šilta!
Po tamsios žiemos viltingas pavasaris
Vėl sušildo tavo sparnus.

Komentuoti