Šviežio oro gūsis iš Belgijos – repetuoja „Hooverphonic“
Pirmojo sekmadienio repeticijų pusėje „Eurovizijos“ scenoje dominavo šokiai, blizgučiai ir vizualiniai efektai, tačiau viskas pasikeitė, kai į sceną žengė Belgijos atstovai.
Pasirodymo koziris – intymumas, profesionalumas, minimalizmas ir dainai puikiai tinkantis tamsumas. Visą laiką dėmesys sutelktas į ant kvadratinių pakilų esančius tris grupės narius bei kartu su jais scenoje esantį būgnininką ir pritariančiąją vokalistę. Visas vaizdas ir filmavimas šiek tiek primena sidabrinį 2014-ųjų Nyderlandų pasirodymą ir nenuostabu, nes juos kūrė tas pats režisierius – Hans Pannecoucke.
Scenoje dominuoja juoda spalva, o apšvietimui naudojamos paprasčiausiomis baltos lempos. Kameros didelę pasirodymo dalį iš arti sukasi aplink scenoje esančius žmones, tačiau daugiausiai dėmesio, žinoma, gauna pagrindinė vokalistė Geike. Ji dainą atlieka be priekaištų ir nors kai kurios mimikos yra šiek tiek trikdančios, kaip ir klipe, tai pasirodymui prideda tik dar daugiau šarmo. Tik pačioje pabaigoje matome ilgą kameros kadrą, kai ji yra atitraukiama nuo scenos ir parodo visą arenos vaizdą, akcentuojant viršuje pakabintą permatomą LED ekraną, kuriame matome dainuojantį vokalistės veidą.
Labai smagu matyti, kad po kelių nesėkmingų bandymų Belgija vėl grįžo į vėžias, kalbant apie pasirodymo pastatymą. Jis nėra perkrautas bereikalingais efektais, bet tuo pačiu yra ir nenuobodus, nes vietoje ir laiku matome gražius šviesų efektus bei gerą kamerų darbą. Kol kas sunku prognozuoti, kaip „Hooverphonic“ įvertins žiūrovai, tačiau manau, kad komisija grupei pusfinalyje turėtų skirti vieną aukščiausių pozicijų.
