„Eurovizijos“ dainų konkurso finalistė KaYra ragina išsivaduoti nuo visuomenės normų ir pamilti save

Kristina Radžiukynaitė „Eurovizijos“ dainų konkurse debiutavo 2014-aisiais, kuomet atlikėjai turėjo dalyvauti prisistatymo etape, o vėliau dainuoti visų kitų dalyvių atsineštas dainas. Tuo metu ji dar nežinojo, ką nori pasakyti pasauliui, tiesiog norėjo būti scenoje. Dabar, rodos, kad viskas gerokai pasikeitė – į konkurso sceną ji grįžo pasivadinusi KaYros slapyvardžiu, besijaučianti užtikrintai ir svarbiausia, turinti savos kūrybos dainą „Alligator“. Konkursui skirta daina kalba apie kasdienes žmonių kaukes,  bandymus įtikti visuomenei ir pagaliau pasiektą išsilaisvinimą. KaYra ir kitus ragina pamilti save, net jei kiek ir nejauku būti kitokiu.

Kokios emocijos po pusfinalio, ar esate patenkinta savo pasirodymu?

Emocijos nuostabios, jaučiuosi nugalėtoja širdyje, kad nebijojau būti kitokia, perduoti savo žinios ir eiti drąsiu keliu. Techniškai pasirodymas visada gali būti geresnis ir tobulumui ribų nėra, bet emociškai tikrai atidaviau visą sielą.

Kaip gimė daina „Alligator“ ir kokia jos pagrindinė žinutė?

Daina „Alligator“ gimė prie pianino po vieno filmavimo grįžus namo. Jaučiausi išsunkta emociškai, nes visą filmavimą bandžiau tarsi pritapti ir būti kažkuo, kas nesu. Kilo idėja išlieti šias mintis muzikoje. Mano specialybėje artistas kuria šimtus personažų. Taip pat kaip ir mes gyvenime dėvime daug skirtingų kaukių. Daina yra apie baimę būti savimi, nepritapti visuomenėje, apie tai, kaip sunku save pamilti ir kaip nejauku būti kitokiu. Tai daina apie išsilaisvinimą. Tai – ironiškas požiūris į slėpimąsi nuo savęs ir norą atitikti visuomenės normas. Tad gal jau gana slėptis?

Pirmą kartą „Eurovizijos“ atrankose dalyvavote dar 2014-aisiais. Kodėl į konkursą nusprendėte grįžti tik po šešerių metu pertraukos?

Tuomet buvau jauna, nelabai supratau, ką noriu pasakyti pasauliui, tiesiog norėjau dainuoti ir būti scenoje.

Šiandien jaučiuosi turinti, ką pasakyti. Nenorėjau dalyvauti tik tam, kad dalyvaučiau. Laukiau dainos-pareiškimo: turinčios aiškią žinią, atspindinčios mano požiūrį į gyvenimą. Ir ta daina atsirado. Aš labai laiminga.

Nuo pirmojo jūsų pasirodymo, pusfinalyje pakito kostiumai, veidą tąkart grimavotės kaip filmo „Džokeris“ veikėjas. Ką keisite finale?

Nenoriu atskleisti per daug detalių, galiu tik pasakyti, jog bus spalvinga, jaunatviška, stilinga ir įdomu. Pasikeitimų bus, bet tai tikrai ne radikaliai kitoks pasirodymas. Bet kuriuo atveju nesimėtome ir krypties nekeičiame.

Tikriausiai daugelis atkreipė dėmesį ir į jūsų šokėjas. Ar rinktis dvynukes buvo specialus užmanymas, ar netgi paslėpta mintis?

Mano pirmosios dainos „Matematika“ klipe taip pat figūruoja dvynės, taigi, pamačiusi šias dvynukes viename televizijos projekte, pamaniau, kad būtų šaunu išlaikyti tokią tendenciją. Kai pamačiau jas, iškart įsivaizdavau šalia savęs ant scenos. Jos turi labai išraiškingus veidus, moka išsiriesti kaip gyvatės ir gali sukurti „weird / creepy“ (liet. „keistą, nejaukią, klastingą“ – aut. past.) nuotaiką scenoje. Kadangi mūsų daina gana ironiška, jos šiame pasirodyme tinka tobulai.

Neseniai viename portale pasirodė straipsnis su nuomone, kad Lietuva niekada nelaimės „Eurovizijos“, nes šalis per daug mąsto ir „pasauliui nori rodyti tik išeiginį šiaip nenaudojamą močiutės sekcijoje dulkėjusį servizą“. Ar pritariate tokiai nuomonei?

Ne visai. Aš pritarčiau tik tam, kad Lietuva iš tiesų kiek per daug koncentruojasi į mąstymą, kaip nugalėti. Manau, reikėtų galvoti, kaip parodyti pasauliui, kokia įdomi, įvairi ir talentinga mūsų šalis. Eiti drąsiai, originaliai ir nesitikėti pritarimo. Manau, kad saugus ir „išlaižytas“ variantas turi daug mažiau šansų sužibėti negu kreivas ir gal kiek kitoks, bet su aiškia ir įdomia žinia. Apskritai manyčiau, jog nereikia taip stengtis strateguoti. Kartais netikėtai įvyksta stebuklai.

Kaip vertinate kitus konkurso dalyvius, galbūt turite savuosius favoritus?

„Eurovizijos“ atranka šiemet nustebino maloniai. Nuo charizmatiškų ir įdomių asmenybių iki dainų ir žanrų įvairovės. Taip pat malonu, kad nuo pat pirmųjų atrankų daugelio dalyvių pasirodymai buvo gana išbaigti. Tai leidžia suprasti, kad dauguma į konkursą pažiūrėjo rimtai, įdėjo darbo ir savęs. Yra ne viena daina, kuri man patinka, bet man artimiausi – „The Roop“ su daina „On fire“.

Ar numanote, kas finale bus Jūsų didžiausi konkurentai?

Tikrai ne. Manau, jog finale kortos gali smarkiai susimaišyti. Gali turėti favoritus, bet niekada negali žinoti, kas bus tas „dark horse“ (liet. „tamsusis arkliukas“ – aut. past.) ir netikėtai šaus į viršūnę. 

Kurie užsienio ar tautiečių pasirodymai didžiojoje „Eurovizijoje“ Jums labiausiai įsiminė?

Vienareikšmiškai mano mylimiausias visų laikų „Eurovizijos“ pasirodymas yra Salvador Sobral su daina „Amar Pelos Dois“. Buvau jo koncertuose tiek Lietuvoje, tiek Portugalijoje ir įsimylėjau jo muziką visam gyvenimui. Tai – genialumas paprastume.

Kokią žinią norėtumėte perduoti Eurodiena.lt skaitytojams ir visiems „Eurovizijos“ konkurso gerbėjams?

Tiesiog mylėkite save ir artimuosius, rūpinkitės vieni kitais, prižiūrėkit ir saugokit. „And don‘t be such a hater“ – visi mes vienodai nusipelnėme meilės.

Parengė Jūratė Juškevičiūtė