San Marinas kvies šokti, o Kroatija bandys atimti žadą
Iš Kijevo praneša „Eurodienos“ redaktoriai Virginija ir Tautvydas.
San Marino atstovų pasirodymas šiandien buvo dar vienas nusivylimas. Kaip ir Airijos atstovas, pirmųjų repeticijų metu Valentina Monetta ir Jimmie Wilson sugebėjo daugelį spaudos atstovų išjudinti iš kėdžių ir pritarti ritmui plojimais, o šį kartą spengė tyla. Atlikėjai pakeitė drabužius ir tai labiau priminė ne aukščiausios klasės vakarėlį „Eurovizijos“ scenoje, o išėjimą į kaimo diskoteką. Nors Jimmie pasiliko savo švarką iš pirmosios repeticijos, po jais vilki paprastus marškinėlius su užrašu, o Valentina dėvi odines kelnes, kurios priekyje yra juodos, o gale baltos spalvos, ir sportinį švarkelį, padabintą žvyneliais, prie jo priderino kepurę su snapeliu. Nepanašu, jog pasirodymo choreografija būtų gerai sustyguota, ir net aktyviai judant po sceną trūksta dainininkų tarpusavio bendravimo, jausmingesnio kontakto. San Marino delegacija gauna paguodos taškų už scenos apšvietimą ir naudojamą spalvų paletę.
Kroatijos atstovas į sceną lipo po pietų pertraukos. Antasis Jacques pasirodymas stebino ne ką mažiau, nei prieš kelias dienas, ir žiūrint vaizdą ekrane klausimų vis dar kyla daugiau nei į juos yra atsakymų. Šiandien Kroatijos atstovas dar labiau bandė pabrėžti dvilypiškumą ir buvo apsirengęs švarką, kurio viena pusė atrodo kaip kostiumas, o kita – lyg odinė striukė. Atlikėjo sukiojimasis scenoje tarp spaudos centre susirinkusių žurnalistų buvo pasitiktas juoku, tad manau, jog ir konkursą stebėsiančius žmones šis pasirodymas privers bent jau nusišypsoti. Peršasi išvada, jog puikus Jacques vokalas nėra svarbus ir jį absoliučiai užgožia veiksmas scenoje.
