Lyriškoji Suomijos bei stulbinančia scenografija pasižyminčio Azerbaidžano repeticijos
Iš Kijevo praneša „Eurodienos“ redaktoriai Tautvydas ir Virginija.
Septintu numeriu scenoje išvydome Suomijos atstovus Norma John. Galima sakyti, jog kol kas išvydome geriausią pirmojo pusfinalio pasirodymą. Kūrinio pradžioje scenoje vyrauja mėlyna, o pabaigoje – raudona spalvos. Naudojamas rūkas, kuris puikiai dera prie kūrinio atsmosferos. Šį kartą buvo išvengta problemų su garsu, o vokalistės balsas skambėjo stipriai ir užtikrintai. Suomijos pasirodymas gali būti puikus pavyzdys, kai tris minutes nejudant iš vietos ir puikiai užpildant sceną galima sukurti įdomų reginį. Didesnių abejonių nekyla, jog Norma John keliaus į „Eurovizijos“ finalą.
Išgirdus kolegos Andžej įspūdžius po pirmosios Azerbaidžano repeticijos, šios šalies dar vieno pasirodymo bene laukiau nekantriausiai. Praėjus pirmai repeticijos transliacijai reikėjo šiek tiek laiko apdoroti vaizdus, kuriuos mačiau. Po antro ir trečio Dihaj bandymų scenoje, priėjau prie išvados, jog kad ir koks keistas, mistiškas ir netgi šiek tiek kraupus pasirodymas būtų – jis yra vienas iš geriausiai surežisūros darbų šiame konkurse. Vaizdas arenoje beveik nepakito nuo matyto pirmosios repeticijos metu, tiesa pagrindinė atlikėja mažiau glaustosi prie arklio galva pasidabinusio vyro. Dihaj vokalas skamba neblogai, gan įspūdingai atrodo paskutinė scena, kurios metu pritariantieji vokalistai ir pagrindinė dainininkė vienu metu nusimeta savo lietpalčius. Beje, pats pasirodymas šiek tiek primena kokį nors apeiginį ritualą. Bet galbūt tai ir yra stipriausias Azerbaidžano koziris?
