Vaizdo ir garso disonansas Kroatijos pasirodyme
Iš Kijevo praneša reporteris Andžej
Po 70-ųjų diskotekos į sceną veržiasi Kroatijos vyriškoji komanda. Jacques Houdek, tardamas savo įžanginę kalbą apie stebuklus, filmuojamas stambiu planu, nusisukęs nuo žiūrovų. Solistas vilki juodą kostiumą su pakelta apykaklę. Vėliau atlikėjas atsistoja tarp dviejų muzikantų, o fone jam talkina trys pritariantieji vokalistai. Scenoje vyrauja tamsiai mėlyna ir violetinė spalvos.
Atlikėjas bando sukurti dueto iliuziją – žemo rejestro balsu dainuoja atsisukęs į smuikininką, o traukdamas aukštas natas, atsigręžia atgal į violončelininką. Kameros filmuoja Jacques tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Suprantama, ką būtent norėjo įgyvendinti kroatų komanda, tačiau bent jau šiandien pati idėja atrodė nevykusiai, nes Jacques atsisukdavo tai per vėlai, tai per anksti. Per priedainį ekranuose pasirodo du atlikėjo veidai. Spaudos centre pasipila gausus juokas ir ovacijos, kurios tęsiasi iki pat pasirodymo pabaigos, nes visas siužetas atrodo itin komiškai. Po antro priedainio seka pragrojimas, kurio metu smuikininkas ir violončelininkas stoja greta atlikėjo ir emocionaliai groja savo instrumentais. Violončelininkas taip įsijautė, kad vieną kartą net pametė stryką. Kulminacijos metu visi vyrukai apsupa Jacques, aplink sceną pagal ritmą šaudomi fejerverkai, o vainikuoja pasirodymą fejerverkų lietus. Fone tiesiasi saulėgrąžų laukai ir susidaro didelė vaivorykštė.
Būtina pagirti Jacques Houdek vokalą, nes jo gebėjimas dainuoti keliais rejestrais tiesiog neįtikėtinas, o ir gyvas atlikimas nė truputį nenuvylė. Manau, kad bent jau už vokalą komisija turėtų nepagailėti dainai „My friend“ savo taškų.
Vis tik bendras įspūdis yra dvejopas. Barzdotas solidus vyras su įspūdingu balsu atrodo juokingai gėlyčių ir vaivorykštės fone, todėl žiūrovas gali sutrikti ir nesuprasti, kaip vertinti šį pasirodymą, ar rimtai, ar kaip ironiją.
