Edgaras Lubys: „Emocijų barometras atrankose dar kils“

Pirmos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos laidos lyderiu tapo nebijantis eksperimentuoti ir kiekvieną kartą klausytojus stebinti nauju skambesiu Edgaras Lubys. Šį kartą atlikėjas pristato ypatingą dainą „Could it be?“.

– Sveiki, Edgarai! Papasakokite, kaip Jums kilo mintis ir vėl dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose?

– Tiesiog taip pat, kaip ir praėjusiais kartais (šypsosi – red. pastaba). Jei turiu idėjų, visada stengiuosi jas realizuoti. Taip atsitiko ir šį kartą.

– Šiemet pasirodote su itin unikalia daina, kurią komisijos nariai išvadino rizikinga. Ką pats apie tai galvojate, ar toks kūrinys papirktų Europą? Beje, ar šią vokalo technologiją galėtumėte realizuoti ir Kijeve?

– Vokoderis nėra kažkas stebuklingai naujo. Ši technologija naudota jau devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tik tiek, kad mano dainoje vokoderis dubliuojamas su „sausu“ vokalu ir jis naudojamas tik kaip efektas. Dėl panaudojimo Kijeve nesu tikras, tačiau neperšokęs griovio nesakyk „op“. Šiuo metu tiesiog koncentruojuosi į atrankos pasirodymus. Kas bus vėliau, parodys laikas.

– Kaip gimė daina? Kas Jus įkvėpė ją sukurti?

– Kurdamas dainą negalvojau, kad būtent ją siūlysiu atrankai. Ji gimė visiškai spontaniškai vasarą, tad, ko gero, todėl ji ir nėra visiškai „eurovizinė“. Bet atidžiau išanalizavus kelerių praėjusių metų didžiųjų „Eurovizijų“ repertuarą, galima pastebėti, jog dainos darosi vis mažiau „eurovizinės“. Kas pasakytų, kad pernai nugalėjusi daina atitinka „eurovizinius“ standartus? Man patinka tai, kad mano daina rašyta iš širdies, o ne iš rankos (šypsosi – red. pastaba), nes yra ir toks metodas, kada standartiškai dėlioji ir tiek.

– Pirmoje laidoje sulaukėte didelio pasisekimo. Ar antrajame etape ketinate keisti pasirodymo koncepciją?
– Kažkiek manau keisiu, pridėsiu šiek tiek šiuolaikinio šokio judesių. Visgi šiais metais noriu mažiau kalbėti, o daugiau daryti.

– Ar sutinkate, kad šiemet tarp dalyvių vyrauja didesnė konkurencija nei įprastai?

– Anaiptol, aš nepajutau jokios didelės konkurencijos. Gal tik matėsi natūralus sveikas atlikėjų jaudulys. Manau, emocijų barometras dar kils, juk atrankos tik prasidėjo.

– Kaip manote, kuris atrankos formatas yra tinkamesnis „Eurovizijai“ – kai atlikėjas dalyvauja atrankoje tik su savo daina, ar kuomet jam suteikiama galimybė kiekvieną savaitę atlikti vis kitą kūrinį?

– Man, kaip dainų kūrėjui, priimtinesnis formatas dainuoti savo dainą. Šiais metais sistema palankesnė tuo, kad yra kelios savaitės atsipūsti ir apgalvoti pasirodymą, tiesiog „pasikrauti baterijas“. Kai dainuoji kiekvieną savaitę ir dar ne savo dainas, tai išderina ir labiau „sodina“ tave kaip atlikėją. Vien dainų tekstus reikia išmokti ir tas ritmas tikrai nėra palankus Tavo dainos pasirodymui. Bet, tarkime, jei esi atlikėjas ir nekuri dainų, tai galbūt tokia sistema palanki. Tau nereikia ieškoti kompozitoriaus. Dabar kasmet kompozitoriai iš užsienio siūlo savo dainas. Aš, pavyzdžiui, šiemet gavau 50 dainų pasiūlymų.

– Ko norėtumėte palinkėti „Eurodiena.lt“ skaitytojams?
– Gerų emocijų stebint konkursą!

.

Dėkojame Edgarui už atsakymus ir nekantriai laukiame jo pasirodymo su daina „Could it be?“ kitame etape.