Tai, kas lieka už kadro: kaip atrodo „Eurodienos“ reporterių diena Stokholme
Dešimt dienų mūsų reporteriai Kotryna ir Eimantas siuntė žinią iš didžiausio Europoje organizuojamo muzikinio šou „Eurovizijos“. Šiandien jie sugrįžta iš Stokholmo, bet to laiko, praleisto pačiame įvykių centre, nepamirš dar ilgai. Pristatome Jums trumpą filmuką ir reporterių komentarus apie tai, ką reiškia atsidurti „Eurovizijos“ „virtuvėje“.
Kotryna: „Jeigu manęs kas paklaustų, kodėl aš važiavau į „Euroviziją“, tikrai neatsakyčiau, kad tam, jog paklausyčiau muzikos ar nusifotografuočiau su laimėtoju. Čia gauni daugiau… daug daugiau. Tam, kad paklausytum, užtenka įsijungti televizorių, tam, kad pajaustum, reikia atsidurti tarp šių sienų – šimtai žurnalistų, dešimtys atlikėjų, iki mažiausių smulkmenų suderintas kiekvienos kameros judesys, kiekvienas žodis, ištobulintas kiekvienas pasisukimas, viskas suskaičiuota sekundžių tikslumu. Ne, tokios patirties neįmanoma gauti niekur kitur. Tai daugiau nei muzika, tai – kiekvieno, net ir mažiausio, mašinos sraigtelio didžiulis darbas tam, kad galų gale žiūrovas išvystų nepriekaištingą šou. Džiaugiamės, galėję skaitytojams perteikti bent dalelę to, ko dalimi tapome patys.“
Eimantas: „Į „Euroviziją“ važiuoju antrąjį kartą, praėjusiais metais buvau Vienoje. Šiemet – geresnis oras, gražesnis miestas, vykau ne vienas, tad buvo kur kas smagiau, o ir straipsnių daugiau pavyko parašyti. Tačiau pirmoji „Eurovizija“ turbūt visuomet išliks geriausia „Eurovizija“, į kurią atvykęs jautiesi kaip mažas vaikas Disneilende, kai viskas yra nauja ir nematyta. Atvykus antrąjį kartą, žinai, ko laukti, kai kurie dalykai nebestebina. Nepaisant to, visada įdomu pamatyti, kaip organizatoriai pasitiks žurnalistus, kaip atrodys spaudos centras, kaip atrodys arena ir pati scena gyvai.“
Kaip atrodė „Eurodienos“ reporterių dienos Stokholme, galite pamatyti šiame trumpame filmuke:
