Darbas „Wiener Stadthalle“ arenoje – galimybė pamatyti „Euroviziją“ iš arčiau

Tiesiogiai iš Vienos „Eurodienos“ reporteris Eimantas.

Kiekvienais metais „Eurovizijos“ konkurso organizatoriai ir dalyviai vis labiau iškelia renginio kartelę – diegiamos naujausios technologijos, inovatyvūs sprendimai bei milžiniški konkurso biudžetai. Visa tai skirta mums, žiūrovams, siekiant palikti neišdildomą įspūdį. Tris vakarus, stebėdami konkursą, matome vienas už kitą labiau stebinančius pasirodymus, tačiau ne visada pagalvojame, kad tai – daugelio žmonių sunkaus visų metų darbo, kuris dažniausiai lieka nepastebėtas, rezultatas. Pamatyti visa tai, kas lieka už kadro, galima tik vienu būdu – nuvykus į didžiąją „Euroviziją“.

„Eurodiena“ kiekvienais metams savo skaitytojams siekia perduoti pačias šviežiausias naujienas tiesiai iš renginio vietos. Šie metai – ne išimtis. Tad kviečiame Jus pamatyti, kaip atrodo bene didžiausio pasaulyje muzikos renginio „virtuvė“. Savo įspūdžiais su Jumis dalinuosi aš, „Eurodienos“ redaktorius Eimantas.

1. Į Austrijos sostinę Vieną nuvykti galima keliais būdais, du iš jų – skrydis lėktuvu ir kelionė autobusu. Pastaroji trunka pusantros paros keliaujant per Varšuvą, skrydis – tik pusantros valandos. Tačiau penkis kartus mažesnė kelionės autobusu kaina lėmė, kad pasirinkau būtent šį vykimo būdą 2. Tik atvykęs į „Wiener Statdhalle“, nuskubėjau atsiimti žurnalisto akreditacijos, su kuria turiu teisę darbuotis spaudos centre, dalyvauti spaudos konferencijose, dalyvauti kai kuriose repeticijose gyvai bei visais kitais įvairiais būdais dalyvauti įvykių, kurių būdamas Lietuvoje nepamatysi, sūkuryje. Taip pat kartu su akreditacija suteikiamas „Vienna Pass“, su kuriuo visi lankytini Vienos objektai yra nemokami. Tiesa, ar užteks laiko pasimėgauti šiais teikiamais privalumais ir patyrinėti miestą daugiau, kai „Eurovizija“ vis labiau įsibėgėja, dar lieka neaišku.

3. Be akreditacijos ir „Vienna Pass“, visiems žurnalistams dovanojamas ir konkurso „Welcome package“. Jame – ne tik informaciniai, turistiniai lankstinukai ir knygos apie „Eurovizijos“ istoriją, Austrijos muziką, bet ir įvairiausios keistenybės – nuo „eurovizinių“ dešrelių, šampūno, veido kaukės iki bilieto į pirtį bei baseiną, kuriuos galima rasti „Wiener Stadthalle“ arenoje.

4. Kad ir koks galingas būtų spaudos centro belaidžio interneto modemas, kai prie jo prisijungia daugiau nei tūkstantis žmonių, dirbti pasidaro itin sunku. Tad ar sugebėsi susikaupti ir išlaukti, kol vėl atsiras ryšys, ar imsi blaškytis ir nieko gero nuveiksi, priklauso tik nuo tavo kantrybės lygio.

5. Visoje arenoje yra daugybė stalų, ant kurių pagrindiniai gėrimai (vanduo, kava, arbata) ir užkandžiai (obuoliai, pomidorai, traškučiai, riešutai, sausainiai) yra nemokami. Tiesa, norint papietauti pilnavertiškai, tai galima padaryti pačiame spaudos centre, kur gausūs pietūs nėra tokie brangūs, kaip buvo galima tikėtis (~9 €).

6. Savanorių pajėgos, kurių čia gausu, – puikios. Ant kiekvieno kampo nuoširdžiai besišypsantys ir tamsiai rožinius marškinėlius bei pilkus džemperius vilkintys savanoriai yra visada pasiruošę išklausyti ir atsakyti į visus klausimus. Smagu, kad čia savanoriauja ne tik Vienoje besimokantys studentai, bet ir tiek neseniai pilnametystės sulaukę mokiniai, tiek garbaus amžiaus pensininkai, atvykę iš visų Austrijos regionų.

7. Jeigu norisi pamatyti atlikėją iš arti, su juo nusifotografuoti ar tiesiog užduoti klausimą – tą padaryti visada galima spaudos centre vykstančiose spaudos konferencijose. Tiesa, kartais nutinka taip, kad atlikėjai patys netikėtai apsilanko salėje, kurioje, žinoma, sulaukia milžiniško aplinkinių dėmesio.

8. „Eurovizijos“ scena iš arti – didelė ir labai graži. Per televizoriaus ekraną ji atrodys puikiai. Deja, vietos žiūrovams pačioje arenoje yra itin maža. Esame pratę, kad konkursą salėje stebi dešimtys tūkstančių žiūrovų, visgi, šįmet to neišvysime. Nepaisant to, kad oficialiais duomenimis „Wiener Stadthalle“ talpina daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų, dėl scenos įrengimų, žaliojo kambario, komentatorių bokšto, vietos maždaug tiek, kiek gautume, jei Vilniaus „Siemens“ areną sumažintume perpus.

9. Spaudos centre gausu ekranų, kuriuose repeticijų metu transliuojamas toks vaizdas, kokį „Eurovizijos“ žiūrovai matys per televizoriaus ekranus pusfinalių ir finalo metu. Filmuoti šios ekranus griežtai draudžiama – taip siekiama apsisaugoti nuo vaizdinės informacijos nutekinimo. Antrosios generalinės repeticijos metu viena iš Armėnijos vokalisčių žaliajame kambaryje telefonu filmavo pasirodymus, rodomus per minėtąjį ekraną, ir transliavo įrašą internetu, o jį gyvai stebėjo virš 500 žmonių. Tiesa, ši atlikėjos išdaiga ilgai netruko ir po kurio laiko transliacija baigėsi.

10.  Šių metų „Euroklubas“, kuriame vakarais renkasi delegacijų atstovai, žurnalistai ir didžiausi renginio gerbėjai, yra įsteigtas žinomo austrų alaus „Ottakringer“ darykloje. Čia galima susipažinti su daugeliu įdomių žmonių. Vienas jų – pagrindinis „Eurovizijos“ konkurso scenos koordinatorius („Stage director“) – Marvin Dietmann. Paklaustas, kaip įmanoma per tokį trumpą laiką tarp pasirodymų visiškai transformuoti sceną, jis atsakė: „Kiekvienas pasirodymas turi dalelę magijos.“

11. Oficialus renginio taksi – elektromobilis „Tesla“.

12. Spaudos centre gausu renginio remėjų teikiamų pramogų. Viena jų – spaudos centre stovinti ruletė, su kuria žaisdamas iš nemokamų žetonų gali laimėti smagių prizų. Pirmąją dieną pasisekė laimėti vėduoklę ir žiebtuvėlį, žaidžiant antrąjį kartą sėkmė nebesišypsojo, tačiau simbolinį „pralaimėtojo“ šokoladuką vis tiek gauti pavyko.

13. Konkurso žurnalistai turi atskirus, tik jiems skirtus, pirmojo ir antrojo pusfinalio balsavimus, kas jų manymu turi realiausias galimybes patekti į finalą. Šiuo metu pirmojo pusfinalio balsavime laimi Estija ir Rusija, antrojo – Švedija ir Norvegija, Lietuva – aštuntoje vietoje.

14. Teko stebėti generalines repeticijas. Arena buvo pilnut pilnutėlė, visos vietos užimtos, nors tai, kad visa arena yra užpildyta jau repeticijų metu, yra gana neįprasta. Tiesa, klaidų būta nemažai – neveikė finalininkų paskelbimo sistema, kameros ne visada filmavo reikiamą veiksmą, vedėjoms pynėsi liežuvis. Tačiau repeticijos kaip tik skirtos tam, kad galutinis šou būtų nepriekaištingas.

15. Ar pamenate 2010 metais Moldovai atstovavusią grupę „Sunstroke Project & Olia Tira“ ir vaikiną, grojusį saksofonu, vėliau pramintą „Epic Sax Guy“? Šiai grupei apsilankius spaudos centre, jie buvo nustebinti gausaus žurnalistų dėmesio.

16. „Eurovizijos“ metu Vienoje esantys šviesoforai – kiek neįprasti. Degant raudonai šviesai matome dvi susikabinusias merginas, žaliai – du vaikinus. Tokiu būdu yra išreiškiamas Austrijos valdžios palaikymas seksualinėms mažumoms. Šiam projektui buvo nepagailėta 63 tūkstančių eurų.

17. Prie „Wiener Statdhalle“ įėjimo – labai griežta patikra, tokia pati, kaip oro uosto terminaluose. Net ir trumpam išėjus iš pastato, pavyzdžiui, 5 minutėms, grįžtant patikrą reikia pereiti iš naujo.

Daugelis žurnalistų čia leidžia jau antrąją savaitę, o kiti, kaip ir aš, atvyko savaitgalį. Vis dėlto kai kurie pirmą kartą arenoje apsilankė tik šiandien, nes būtent dabar prasideda svarbiausi renginiai. 22 valandą kviečiame stebėti pirmąjį pusfinalį, kuriame šalys iškovos pirmuosius 10 kelialapių į finalą!