Dramatiška Moldovos daina ir San Marino lyriškumas

Iš Kopenhagos praneša „Eurodienos“ reporterė Aušrinė Visockytė

Daina „Wild Soul“ pradedama Cristinai Scarlat stovint tamsoje – matomi tik atlikėjos ir šalia jos susispietusių šokėjų siluetai. Įsijungus šviesoms, išvystame Cristiną, apsirengusią violetinės spalvos su rudais raštais plačią suknelę, primenančią sarį. Basi šokėjai vilki rudus drabužius – galima teigti, kad kaip tik jie ir perteikia dainoje apdainuojamos laukinės sielos prototipą.

Visą matomą choreografiją atlieka jau minėti keturi šokėjai, todėl pati atlikėja mažai juda ir gali susitelkti į savo vokalą. Pastarasis, galima pastebėti, nėra blogas.

Scenoje viso kūrinio metu vyrauja tamsiai violetinė spalva ir baltos šviesos. Tačiau antroje pasirodymo pusėje vaizdą pagyvina ryškiai raudoni elementai.

Trečią kartą iš eilės San Marinui atstovaujanti Valentina Monetta šį kartą pasirinko nuoširdumą – juo mergina sieks pavergti europiečius ir pagaliau patekti į „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą.

San Marino pasirodymas prasideda fortepionu grojančio vyro vaizdu. Lyrišką baladę „Maybe (Forse)“ atlikėja dainuoja visą laiką stovėdama ant pakylos, kuri primena kriauklę. Valentina vilki baltą suknelę. Scenoje matomą vaizdą padeda užpildyti, be jau minėto pianisto, ir keturi pritariantieji vokalistai. Aplink vyrauja mėlynas fonas, įsibėgėjus kūriniui, grindys nusidažo geltonai. Dar po kelių akimirkų viskas aplink nušvinta ryškiai geltona spalva, vaizdui paįvairinti atsiranda raudonos spalvos elementų.

Atlikėjos vokalas gana geras, tačiau, ar to užteks, norint pagaliau patekti į finalą, neaišku.