Monika Linkytė: muzika mane lydi nuo mažumės

Scenoje Monika ne naujokė – mergina yra dalyvavusi ne viename muzikos konkurse, festivalyje, filmavosi įvairiuose televizijos projektuose. Neseniai vykusiame „Lietuvos balse“ atlikėja iškovojo antrąją vietą, o šiuo metu savo jėgas bando „Eurovizijos“ atrankoje.

Kuriame tavo gyvenimo tarpsnyje atsirado muzika?

Muzika mane lydi nuo mažumės. Viskas prasidėjo, kai būdama visai mažytė dainavau dainelę apie žąsytę. Vėliau pradėjau lankyti muzikos mokyklą ir chorą. Galų gale, pradėjau mokytis dainavimo privačiai. Ir štai, aš stoviu didžiojoje scenoje.

Ar tavo šeimoje, giminėje yra daugiau tokių, kurie veržiasi į sceną?

Manau, jog savo giminės rate esu tokia viena. Yra daug muzikalių giminaičių, tačiau jie savo talento viešai demonstruoti visgi nesiryžta. Galbūt scenos deivė bus mano mažoji pusseserė, kuriai dar tik treji.

Ką iš likusio 9-uko laikai stipriausiu konkurentu?

Visi esame labai skirtingi, todėl vertinu visų galimybes vienodai.

Kokią dainą esi paruošusi šiemet?

Šiemet, kaip jau žinome, „Eurovizijos“ taisyklės skiriasi nuo iki tol buvusių. Dalyvauju kaip atlikėja, todėl savo „Eurovizinės“ dainos nežinau. Šiais metais atlikėjas ir daina renkami atskirai.

Kelias muzikos pasaulyje nėra toks lengvas. Ar „Eurovizija“ tau, kaip atlikėjai, padėtų?

Taip, manau, jog kiekvienam atlikėjui „Eurovizija“, kaip ir kiti įvairūs konkursai, duotų naudos. Stovėti prieš tokią minią žmonių, žinoti, kad dar didesnė minia tave stebi prie televizijos ekranų, suteiktų didžiulės patirties, kuria būtų galima didžiuotis.

Kaip apibūdintum save kaip asmenybę?

Sunku į save žvelgti iš šono… Tačiau, manau, jog esu draugiška, nuoširdi, ištiesianti pagalbos ranką, kai to reikia, turinti aiškią nuomonę, kartais per daug užsispyrusi, kūrybinga, komunikabili.

O ką tau patinka veikti laisvalaikiu?

Mano laisvalaikis yra muzika. Būti scenoje, dainuoti, repetuoti – tai geriausia, ką galima veikti laisvu metu.

Be ko negalėtum gyventi?

Be miego, kokoso ir muzikos.

Svajonių negalima išduoti, bet gal leisi į jas pažvelgti akies krašteliu?

Esu gana prietaringa, todėl visgi apie savo ateities planus ir svajones kalbu nedrąsiai. Manau, jog reikia kalbėti, kai tai jau įgyvendinta, ir rezultatai yra matomi.