Šalių pasiekimai: Jugoslavija

Šiuo metu jau neegzistuojanti Jugoslavijos valstybė „Eurovizijos“ dainų konkurse debiutavo 1961 m. Kanuose (Prancūzija) ir spėjo didžiojoje Europos scenoje pasirodyti 27 kartus. Paskutinį kartą šalis atstovą išsiuntė 1992 m., tais pačiais metais didžiulė šalis susiskaldė į mažesnes nepriklausomas valstybes. Jugoslavija praleido tik 1977–1980 m. ir 1985 m. vykusius „Eurovizijos“ konkursus. Vieną kartą – 1989 m. – Viduržemio jūros pakrantėje gyvavusi valstybė šventė pergalę. Bet apie viską nuo pradžių.

Pasak statistikos, per visą dalyvavimo „Eurovizijos“ konkurse istoriją Jugoslavija daugiausiai taškų yra skyrusi Didžiajai Britanijai, Italijai ir Prancūzijai. Tuo tarpu pati Jugoslavija daugiausiai taškų sulaukdavo iš Turkijos, Didžiosios Britanijos ir Izraelio.

1961 m. – 8 vieta

„Eurovizijoje“ Jugoslavija, kaip jau buvo minėta, debiutavo 1961 m. Kanuose (Prancūzija) surengtame dainų konkurse. Tais metais valstybei atstovavo Ljiljana Petrović – Bosanski Brod mieste (dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija) 1939 m. gimusi atlikėja. Ji atliko dainą „Neke davne zvezde“ („Keletas tolimų žvaigždžių“). Surinkusi 9 taškus, Jugoslavija užėmė 8 vietą tarp 16 dalyvavusių valstybių.

1962 m. – 4 vieta

Liuksemburge vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse Jugoslavijai atstovavo dainininkė Lola Novaković. Scenoje Lola sudainavo baladę „Ne pali svetla u sumrak“ („Neuždekite šviesų temstant“). Gauti 10 taškų leido pasidalinti aukšta 4 vieta su D. Britanija tarp 16 konkurse pasirodžiusių dalyvių.

1963 m. – 11 vieta

„Eurovizijos“ karavanui pasukus į Londoną (Didžioji Britanija), Jugoslavija į konkursą išsiuntė 1936 m. Zagrebe (dabartinė Kroatijos sostinė) gimusį solistą Vice Vukov su daina „Brodovi“ („Laivai“). Gavęs 2 taškus iš Ispanijos ir 1 tašką iš Prancūzijos, atlikėjas Jugoslavijai pelnė 11 vietą, aplenkęs 5 valstybių atstovus. Vukov tuo metu buvo vienas iš populiariausių dainininkų Jugoslavijoje. Beje, ir tai nebuvo dainininko paskutinis kartas didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje – dar kartą jis Jugoslavijai atstovavo 1965 m.

Aštuntajame dešimtmetyje Jugoslavijoje prasidėjus politiniams neramumams, Vukov išsikraustė gyventi į Prancūziją ir į gimtinę sugrįžo tik po keleto metų. Vėliau pasuko į politiką. Kroatijai tapus nepriklausoma valstybe, Vukov kelis kartus buvo išrinktas į šios šalies Parlamentą, 2001 m. buvo pasiūlytas ambasadoriumi Šveicarijoje. 2005 m. lapkričio 17 d. Vukov nukrito nuo laiptų, sunkiai susižeidė ir pateko į komą. Taip ir neatgavęs sąmonės, Vice Vukov mirė 2008 m., eidamas 72 metus.

1964 m. – 13 vieta

Pats blogiausias Jugoslavijos rezultatas „Eurovizijos“ dainų konkurso istorijoje buvo užfiksuotas 1964 m. Kopenhagoje (Danija). Tais metais šaliai atstovavęs Sabahudin Kur (gimė Sarajeve – dabartinėje Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje) scenoje atliko dainą „Život je sklopio krug“ („Gyvenimas sukasi ratu“), kartu su dar trimis valstybių atstovais nesulaukė nei vieno taško ir pasidalino paskutine – 13 – vieta.

1965 m. – 12 vieta

Į Neapolyje (Italija) surengtą „Euroviziją“, atstovauti Jugoslavijai, sugrįžo atlikėjas Vice Vukov. Šį kartą dainininkas scenoje atliko dainą „Čežnja“ („Ilgesys“). Dainoje svajingai lyginami gamtos elementai (debesys, bangos) su mylimosios ilgesiu. Tačiau komisijos tai nesužavėjo – gavusi po 1 tašką iš Prancūzijos ir Portugalijos, tais metais Jugoslavija aplenkė šešias valstybes ir užėmė 12 vietą.

1966 m. – 7 vieta

Po metų į Liuksemburgą išvyko iš Slovėnijos kilusi dainininkė Berta Ambrož su kūriniu „Brez besed“ („Be žodžių“). Tai buvo pirmoji daina, konkurse nuskambėjusi slovėnų kalba. Surinkusi iš viso 9 taškus (5 balus skyrė Švedija, 3 – Vokietija ir 1 – Suomija), valstybė kartu su Ispanija pasidalino 7 vietą tarp 18 dalyvių. Beje, Berta kaip atlikėja debiutavo tik 1965 m., Slovėnijos festivalyje atlikusi dainą „Luči Ljubljane“.

1967 m. – 8 vieta

Dvyliktasis „Eurovizijos“ dainų konkursas šurmuliavo Vienoje (Austrija). Atstovauti Jugoslavijai jame garbė teko solistui Lado Leskovar. Daina „Vse rože sveta“ („Visos pasaulio gėlės“) taip pat buvo atlikta slovėnų kalba. 7 taškai leido palypėti iki 8 vietos (Švedija ir Vokietija, surinkusios tiek pat balų, taip pat užėmė 8 vietą) tarp 17 dalyvavusių valstybių atstovų.

1968 m. – 7 vieta

Pirmą kartą kai kuriose Vakarų Europos valstybėse spalvotai transliuotas „Eurovizijos“ dainų konkursas 1968 m. vyko Londone (D. Britanija). Jame iš daugybės tautų sudarytai valstybei atstovavo Hamo Hajdarhodžić ir Luci Kapurso duetas Dubrovački trubaduri. Jie atliko baladę „Jedan dan“ („Viena diena“), kurioje dainuojama apie laimę ir jos reikiamybę kasdieniniame gyvenime. Ant scenos pasirodę paskutiniu – 17 – numeriu, atlikėjai sulaukė 8 taškų, kurie tais metais, taip pat kaip ir Monakui bei Belgijai, garantavo 7 vietą.

1969 m. – 13 vieta

Madride (Ispanija) surengtame Europoje bene populiariausiame dainų konkurse Jugoslavijai teko garbė atidaryti renginį. Tai padarė Ivan & 4M. Jie atliko dainą „Pozdrav svijetu“ („Linkėjimai pasauliui“). Baladėje geros dienos linkima net aštuoniomis užsienio kalbomis: ispanų, vokiečių, prancūzų, anglų, olandų, italų, rusų ir suomių. Taip pat sakoma, kad visos tautos turėtų tarpusavyje palaikyti gerus santykius. „Eurovizijoje“, išsiskyrusioje tuo, kad pirmą vietą užėmė net keturios šalys, Jugoslavija tarp 16 dalyvių su 5 taškais 13 vieta pasidalino su Italija.

1970 m. – 11 vieta

Dėl įvairių priežasčių Amsterdame (Nyderlandai) vykusiame konkurse scenoje pasirodė tik 12 valstybių atstovai. Jugoslavijai jame atstovavo slovėnė Eva Sršen. Ji atliko dainą „Pridi, dala ti bom cvet“ („Prieik arčiau, aš duosiu tau gėlę“). Tik 4 taškus gavusi iš D. Britanijos, Jugoslavija tais metais turėjo tenkintis 11 vieta ir tuo, kad aplenkė nei vieno taško nesulaukusį Liuksemburgą.

1971 m. – 14 vieta

Po metų „Eurovizijos“ konkursas vyko Dubline (Airija). Iš daugybės tautų sudarytai valstybei tuomet atstovavo iš Kroatijos kilęs folko atlikėjas Krunoslav Slabinac. Jis sudainavo liūdną meilės baladę, pavadinimu „Tvoj dječak je tužan“ („Tavo berniukas liūdnas“). Surinkusi 68 taškus, Jugoslavija tais metais užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvių.

1972 m. – 9 vieta

Po metų Jugoslavijai „Eurovizijoje“, kuri vyko Edinburge (D. Britanija), sekėsi kur kas geriau. Iš kitų valstybių vertinimo komisijų gavusi 87 taškus, kroatė Tereza Kesovija su balade „Musika i ti“ („Muzika ir tu“) užėmė 9 vietą, tokiu būdu dar devynių valstybių atstovus palikdama sau už nugaros. Iki šiol dainininkė, atliekanti labai įvairaus stiliaus muziką (pop, klasiką, chanson ir kitokią), aktyviai koncertuoja, yra populiari Balkanų šalyse, taip pat ir Prancūzijoje.

1973 m. – 15 vieta

Į nykštukinį Liuksemburgą su Jugoslavijos vėliava iškeliavo Sarajeve (dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos sostinė) 1951 m. gimęs Zdravko Čolić. Jis atliko dainą „Gori vatra“ („Ugnis dega“). 65 taškai, gauti iš komisijos, leido aplenkti tik Belgiją ir su Prancūzija pasidalinti 15 vieta.

1974 m. – 12 vieta

Mažame Brighton miestelyje (D. Britanija) surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse po Jugoslavijos vėliava pasirodė Belgrade (Serbijos sostinė) susibūrusi grupė Korni Grupa. Jie pasirinko dainą „Moja generacija“ („Mano generacija“). Tarp 17 tų metų konkurso dalyvių Jugoslavija su 6 taškais užėmė 12 vietą.

1975 m. – 13 vieta

Stokholme (Švedija) skambėjo slovėnų kalba atliekama daina „Dan ljubezni“ („Meilės diena“), kurią atliko grupė „Pepel in kri“, „Eurovizijoje“ prisistačiusi kaip Ashes and Blood. Jie kartu su Liuksemburgu užėmė 13 vietą, gavę iš komisijos 22 taškus.

1976 m. – 17 vieta

Hagoje (Nyderlandai) surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse, nors ir Jugoslavijai teko paskutinis – 18 – pasirodymo numeris, tačiau jis sėkmės neatnešė. Iš Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) kilusi grupė Ambasadori sugebėjo aplenkti tik Norvegijos atstovus ir su 10 taškų užimti 17 vietą. Akivaizdu, kad daina „Ne mogu skriti svoju bol“ („Aš negaliu paslėpti savo skausmo“) buvo nesupranta ir neįvertinta. Gal neišsipildžiusios svajonės, Europos nesuprastas ir neįvertintas lyriškumas, o gal kitos priežastys privertė Jugoslaviją pasitraukti iš konkurso, į kurį ji grįžo tik po penkerius metus trukusios pertraukos.

1981 m. – 15 vieta

Sugrįžimas nebuvo toks, kokio Jugoslavija turbūt tikėjosi. Į Dubliną (Airija) buvo deleguotas Bosnijos ir Herzegovinos atlikėjas Seid Memić „Vajta“. Jis scenoje atliko dainą „Lejla“. Gauti 35 taškai garantavo neaukštą 15 vietą tarp 20 tais metais konkurse dalyvavusių valstybių.

1982 m. – 14 vieta

Nedideliame Harrogate miestelyje (Šiaurės Jorkšyras, D. Britanija) šurmuliavusioje „Eurovizijoje“ Jugolsavijai atstovauti išvyko trijų merginų grupė „Aska“. Scenoje šalies atstovės sudainavo kūrinį „Halo Halo“ („Labas, labas“). Rezultatas – 21 taškai ir 14 vieta tarp 18 dalyvavusių valstybių atstovų.

1983 m. – 4 vieta

Miunchene (Vokietija) vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse Jugoslavija pagaliau po labai ilgų metų laukimo prasibrovė į aukščiausią penketuką ir užėmė garbingą 4 vietą tarp 20 dalyvių. Šį rezultatą į šalį parvežė dainą „Džuli“ („Julija“) atlikęs, Juodkalnijoje mišrioje šeimoje (tėvas kilęs iš Juodkalnijos, mama – iš Belgijos) gimęs dainininkas Daniel. Beje, Daniel (tikrasis vardas – Milan Popović) savo muzikinę karjerą pradėjo Zagrebe (Kroatijos sostinė). 2007 m. Daniel kartu su savo trimis vaikais bandė laimę Kroatijos nacionalinėje atrankoje, tačiau nepateko į finalinį etapą.

Asmeninis dainininko gyvenimas – išties audringas. Jis buvo vedęs net tris kartus ir visos santuokos baigėsi skyrybomis. Su antrąja žmona turi sūnų ir dukrą, su trečiąja – sūnų. Taip pat Daniel ne kartą buvo apkaltintas nemokantis vaikams elementų.

1984 m. – 18 vieta

Į Liuksemburgą vyko duetas Vlado & Isolda. Jie atliko dainą kroatų kalba, tačiau itališku pavadinimu „Ciao, amore“. Gavę 26 taškus, Jugoslavijos atstovai aplenkė tik Austriją ir galutinėje rikiuotėje užėmė 18 vietą.

Toks rezultatas netenkino, todėl Jugoslavija nutarė padaryti metų pertrauką ir į Švediją savo atstovų nesiųsti.

1986 m. – 11 vieta

Sugrįžimas nebuvo labai įspūdingas, tačiau ir ne pats blogiausias. Į Bergene (Norvegija) vykusį „Eurovizijos“ konkursą po Jugoslavijos vėliava išvyko iš Kroatijos kilusi atlikėja Doris Dragović. Ji scenoje sudainavo kūrinį „Željo moja“ („Mano noras“). 49 taškai garantavo 11 vietą tarp 20 dalyvių.

Beje, Doris dar kartą ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos užlipo 1999 m. Jeruzalėje (Izraelis) vykusiame konkurse su dramatiška daina „Marija Magdalena“, tada jau atstovaudama Kroatiją.

1987 m. – 4 vieta

Į Briuselyje (Belgija) surengtą konkursą buvo deleguota viena iš populiariausių grupių buvusioje Jugoslavijoje – „Novi fosili“. Daina „Ja sam za ples“ („Aš noriu šokti“) komisijos buvo įvertinta labai aukštai – 92 taškai garantavo vietą aukščiausiame penketuke, kuriame užimta galutinė 4 vieta.

Iki šiol grupė (su keliais pasikeitimais) dirba drauge; yra išleidusi 20 albumų, iš kurių paskutinis pasirodė 2005 m.

1988 m. – 6 vieta

1988 m. Jugoslavijos atstovams – grupei „Srebrna Krila“ – teko garbė uždaryti Dubline (Airija) vykusį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Jų daina „Mangup“ („Išdykėlis“) neliko nepastebėta – 87 taškai valstybei garantavo 6 vietą, už nugaros paliekant 15 konkurentų.

 1989 m. – 1 vieta

Pergalingi metai Jugoslavijai atėjo 1989 m., kai Lozanos (Šveicarija) scenoje paskutiniu – 22 – numeriu pasirodė pop rock‘o grupė „Riva“. Tik iš Graikijos, Italijos ir Ispanijos nesulaukusi nei vieno taško, Jugoslavija iš kitų valstybių susišlavė 137 taškus ir tvirtai užėmė pačią aukščiausią – pirmą – vietą. Daina „Rock me“ („Užvesk mane“) išties buvo energinga ir verta pergalės, nors vėliau išleistoje John Kennedy O’Connor knygoje apie „Euroviziją“ teigiama, kad tai buvo viena iš netikėčiausių pergalių konkurso istorijoje.

1990 m. – 7 vieta

Didžiajai „Eurovizijai“ pagaliau atkeliavus į Jugoslaviją, buvo nuspręsta jį surengti Zagrebe (dabartinė Kroatijos sostinė). Namų sienos turėjo padėti atlikėjai Tajči Cameron, kuri atliko energija trykštančią dainą „Hajde da ludujemo“ („Pašėlkime“). Europai kūrinys patiko – 81 taškas leido palypėti iki 7 vietos tarp 22 valstybių atstovų.

Regione prasidėjus karui, Tajči nutraukė muzikinę karjerą ir išvyko į Los Andželą (JAV). Už Atlanto ji ištekėjo ir gavo JAV pilietybę. Vėliau ji pradėjo dainuoti bažnyčiose, vėl atgaivinusi muzikinę karjerą, rengia koncertus.

1991 m. – 21 vieta

Toto Cutugno pergalės dėka už metų „Eurovizijos“ karnavalas rinkosi Romoje (Italija). Čia Jugoslavijai atstovavo Baby Doll (tikrasis vardas – Dragana Šarić). Scenoje ji atliko dainą „Brazil“ („Brazilija“). Gavusi vos vieną tašką iš Maltos, Jugoslavija tais metais liko priešpaskutinėje – 21 – vietoje, aplenkusi tik nei vieno taško negavusią Austriją.

1992 m. – 13 vieta

Ir galiausiai paskutiniame „Eurovizijos“ dainų konkurse kaip didžiulė valstybė Jugoslavija dalyvavo 1992 m. Tuomet renginys šurmuliavo Malmėje (Švedija). Jame pasirodė atlikėja Extra Nena su serbų kalba atlikta daina „Ljubim te pesmama“ („Aš bučiuoju tave daina“). Iš komisijos gauti 44 taškai garantavo 13 vietą, už nugaros paliekant dešimties valstybių atstovus.

„Eurovizijos“ dainų konkurse šie metai buvo didžiulės valstybės – Jugoslavijos – eros pabaiga. Vėliau šalis susiskaldė į mažesnes valstybes ir jau eina skirtingais keliais ir rašo naujas savo istorijas „Eurovizijos“ dainų konkurso puslapiuose.