Monika Linkyte: „muzika — tai pomėgis, be kurio savęs neįsivaizduoju“

Prieš tris savaites Monika Linkytė parodė, jog norint patekti į nacionalinės atrankos finalą, nebūtina sudalyvauti jokiame žvaigždes „gaminančiame“ muzikiniame šou. Pakalbinamome jaunąją atlikėją apie „Euroviziją“ ir ne tik.

Daugeliui žiūrovų dar nesate gerai pažįstama, tačiau ne paslaptis, kad daug muzikuojate. Kokią vietą Jūsų gyvenime užima muzika?

Muzika — tai pomėgis, be kurio savęs jau neįsivaizduoju. Gyvenu muzika, o su ja lengviau ir džiaugtis, ir liūdėti, ir pykti (šypsosi – red. pastaba).

Kuo skiriasi dabartinė Monika nuo tos, kurią prieš kelis metus matėme „Vaikų Eurovizijos“ atrankoje?

Per tris metus išmokau pralaimėti, pasisėmiau daugiau patirties, pradėjau įrašinėti solinį albumą, supratau, kad viskas nėra taip lengva, kaip atrodo, taip pat, jog reikia daug dirbti, norint pasiekti savo tikslą. „Vaikų Eurovizijoje“ žinojau, tačiau dar nemokėjau perteikti dainos taip, kad ji pasiektų kiekvieno žiūrovo širdį, pasakyti tai, ką galbūt norėjau.

Keliais žodžiais apibūdinkite „Give away“ kūrinį? Kaip su juo galėtumėte „užkabinti“ Europą?

Daina „Give away“ apie tai, jog kiekvienas iš mūsų turėtų mokėti džiaugtis šia diena, gyventi taip, kad vėliau netektų gailėtis. Mūsų gyvenime ir taip pilna intrigų, pykčių. Kam to reikia? Šia pozityvia daina ir noriu kiekvienam klausytojui perteikti nors dalelę šiltų jausmų.
Manau, kad Europą galima papirkti paprastumu ir nuoširdumu.

Ar likote patenkinti savo pasirodymu?

Taip, tačiau tobulumui ribų nėra (šypsosi – red. pastaba).

Kaip kilo mintis tarp pritariančiųjų atlikėjų pakviesti Liną Jurevičiūtę?

Visos pritariančiosios panelės yra mano geros draugės. Lina — viena iš jų. Man labai malonu, jog ji sutiko prisidėti prie mano pasirodymo. Scenoje ir pastarąjį mėnesį, besiruošiant „Eurovizijai”, esame lyg vienas kumštis (šypsosi – red. pastaba).

Vieta geriausiųjų trejete buvo maloni staigmena ar vis dėlto tikėjotės palankaus įvertinimo?

Tokio džiaugsmo pliūpsnio, iš tiesų, seniai neturėjau. Kai išvydau galutinę lentelę, kurioje mano vardas ir pavardė buvo trečioje vietoje, jaučiausi lyg sapne. Kitą rytą atsikėlusi supratau, jog dabar laukia daug daug darbo, nes pusfinaliui pasiruošėme per keturias dienas, todėl svarbiausia buvo gerai pasirodyti. Apie tai, kokią vietą užimsiu pusfinalyje, net negalvojau. Paprasčiausiai tam nebuvo laiko.

Jei ne paslaptis, kurių dalyvių pasirodymai labiausiai sužavėjo?

Labiausiai patiko Donato Montvydo pasirodymas. Manau, jis buvo realiausias pretendentas gerai atstovauti mūsų šaliai „Eurovizijoje“, tačiau finale jo neišvysime. Labai patiko ir Aistė Pilvelytė.

Kaip vyksta pasiruošimas finalui?

Pasiruošimas finalui vyksta inirtingai!  Ketvirtadieniais iš karto po pamokų pradedu „savaitgalio maratoną“. Kaune „F.U“ studijoje vyksta šokių repeticijos, Gytis Bertulis rūpinasi mūsų įvaizdžiu, o Vilniuje vyksta vokalo pamokos. Namo sugrįžtu sekmadienio vakarą, nes reikia į mokyklą. Neturiu laiko pavargti (šypsosi – red. pastaba).

Jeigu šiemet dar negautumėte bilieto į tarptautinį „Eurovizijos“ dainų konkursą, ar ateityje dar galime Jus išvysti nacionalinėsė atrankose?

Manau, kad taip. Šiais metais esu jauniausia „Eurovizijos“ atrankos dalyvė, todėl tikiuosi, jog ateityje turėsiu dainų, kurios, mano nuomone, galėtų skambėti didžiojoje „Eurovizijos” scenoje.

Keli žodžiai mūsų skaitytojams.

Visų pirma, norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie to, jog esu „Eurovizijos“ finale — tai man didelis pasiekimas.
Esu dėkinga ir  tiems, kurie vertina mano muziką bei suteikia galimybę būti scenoje, nes tai yra vienas svarbiausių dalykų mano gyvenime. Kiekvienam skaitytojui linkiu surasti savo gyvenimo kelią, kuriuo eiti būtų taip gera, kaip jaučiuosi aš, eidama muzikiniu keliu.