Šalių pasiekimai: Slovėnija

Kaip ir kas antrą savaitę, sveikinamės su Jumis skiltyje šalių pasiekimai. Čia kaskart aprašome vienos iš šalių dalyvavimo „Eurovizijoje“ istoriją. Valstybes pasirenkate tik Jūs, rašydami pageidavimus šio straipsnio komentaruose. Iš Jūsų pageidavimų mes išrenkame vieną šalį.

Šįkart supažindinsime Jus su tuo, ką į „Euroviziją“ įnešė Slovėnija. Ši šalis, turinti apie 2 milijonus gyventojų, savo plotu yra tris kartus mažesnė už Lietuvą.

Iki 1991 metų Slovėnija „Eurovizijoje“ dainų konkurse dalyvavo kaip Jugoslavijos dalis, todėl jau 1966, 1967, 1970 ir 1975 metais Jugoslavijai atstovavo slovėniškos dainos, bet jas apžvelgsime tuomet, kai šioje skiltyje atsidurs Jugoslavijos valstybė. 1991 metais Slovėnija išsikvojo Nepriklausomybę ir po dvejų metų – 1993 m. – vietinė RTV televizija išsiuntė pirmą savo, kaip atskiros valstybės, atstovą. Geriausias Slovėnijos pasiekimas yra du kartus užimta septinta vieta.

1993 metai – 22 vieta

Pirmojoje nacionalinėje Slovėnijos atrankoje, į kurią buvo pakviesta 12 atlikėjų, paaiškėjo, kad į Airiją, atstovauti savo šaliai, vyks grupė 1X band su kūriniu „Tih deževen dan“ (Tyli, lietinga diena). Bandant išlaikyti atitinkamą dalyvių skaičių, Europos Transliuotojų sąjunga surengė konkursą, kuriame iš 7 Pietų Europos šalių, kurios norėjo patekti į „Euroviziją“, buvo išrinktos 3: Slovėnija, Kroatija bei Bosnija ir Hercegovina. Deja, grupė 1X band gavo tik 9 taškus ir liko ketvirtoje vietoje nuo galo. Dėl to slovėnams teko vieneriems metams pasitraukti iš konkurso.

1995 metai – 7 vieta

Po metų pertraukos Slovėnija atsigriebė. Darja Švajger ir jos atlikta baldė „Prisluhni mi“ (Paklausyk manęs) pelnė komisijos simpatijas ir 7 vietą. Po keturių metų atlikėja dar kartą sugrįžo į „Euroviziją“.

1996 metai – 21 vieta

Pasitelkusi praeitų metų scenarijų, 1996 metais Slovėnija į „Euroviziją“ vėl išsiuntė lėtą dainą, bet šį kartą ji patyrė fiasko. Regina, kurios tikras vardas yra Irena Kogoj, su kūriniu „Dan najlepših sahj“ (Gražiausių svajonių diena) surinko 16 taškų ir liko trečioje vietoje nuo galo. Vėliau Regina bandė savo sėkmę nacionalinėje Slovėnijos atrankoje 1998, 2001, 2002, 2004 ir 2005 metais.

1997 metai – 10 vieta

Ginti Slovėnijos garbę į jau septintą kartą Airijoje vykusi konkursą iškeliavo 29 metų Tanja Ribič. Jos gražus pasirodymas su „Zbudi se“ (Pažadink) atnešė 10 vietą. „Euroviziją“ tais metais laimėjo Didžioji Britanija.

1998 metai – 18 vieta

Nugalėjęs nacionalinėje atrankoje, į Europos dainų konkursą 1998 metais išvyko Vili Resnik. Jo romansas „Naj bogovi slišijo“ (Tegul išgirsta dievai) neatsidūrė tarp favoritų. Atlikėjui teko susitaikyti su 18 vieta (surinkta 17 taškų) .

1999 metai – 11 vieta

Į „Euroviziją“ dar kartą pavyko patekti 1995 metų Slovėnijos atstovei Darjai Švajger. Dainą „For a thousand years“ konkursui sukūrė tas pats kompozitorius ir žodžių rašytojas Sašo Fajo ir Primož Peterca. Slovėnija išnaudojo progą ir 1999 metais, panaikinus būtiną gimtos kalbos naudojimą, pasirinko anglišką dainą. Atlikėjai sekėsi truputį prasčiau nei prieš 4 metus, todėl RTV televizija buvo priversta 2000 metais padaryti pertrauką.

2001 metai – 7 vieta

Iš karto po nacionalinio finalo laimėjimo Nuša Derenda (tikras vardas Anuška Žnideršič) savo šalyje sulaukė daugybės dėmesio, nors ir prieš tai užsiėmė muzikine veikla. Dainą „Energy“, su kuria Nuša žengė į „Eurovizijos“ sceną, parašė kūrinio, su kuriuo 1998 metais Vili Resnik atstovavo Slovėnijai, autoriai. Kopenhagoje vykusiame konkurse dainininkei pavyko įkopti į 7 vietą ir tai iki šiol yra geriausias Slovėnijos rezultatas. Iš Lietuvos Nuša Derenda gavo 4 taškus.

2002 metai – 13 vieta

2002 metais daugelį nustebino vaikinų, pasirengusių merginų rūbais, grupė Sestre. Toks pasirodymas sulaukė daug dėmesio, bet su slovėniška daina „Samo ljubezen“ joms pavyko pasiekti tik 13 vietą.

Prieš „Euroviziją“ grupė buvo pasivadinusi „Strumplantl Sisters“. Viena grupės narė 1997 metais užėmė antrą vietą Europos transvestitų konkurse. Įdomu, kad nacionaliniame finale Sestre nugalėjo ne žiūrovų, bet komisijos balsų dėka.

2003 metai – 23 vieta

Bilietą į Latvijoje vykusį „Eurovizijos“ konkursą laimėjo trisdešimtmetė Karmen Stavec. Dainai „Nanana“ pavadinimą ir žodžius sukūrė pati atlikėja. Banali pop daina nesužavėjo žiūrovų ir Karmen į Slovėniją grįžo su 23 vieta tarp 26 šalių. Taškus dainininkei skyrė tik nuolat tai darančios buvusios Jugoslavijos valstybės.

Jau 1998 metais Karmen Stavec pasirodė „Eurovizijoje“ kaip pritariančioji vokalistė.

2004 metai – 21 vieta (pusfinalyje)

Duetas Platin, dėka prasto praeitų metų Slovėnijos pasirodymo, turėjo įveikti pusfinalio barjerą. Dueto narių kurta meilės daina „Stay forever“ sulaukė tik kelių taškų iš kaimyninių valstybių ir liko priešpaskutinėje vietoje.

2005 metai – 12 vieta (pusfinalyje)

2005 m. į „Euroviziją“ žiūrovai nutarė išsiųsti muzikinio realybės šou nugalėtoją Omar‘ą Naber. Su poproko daina „Stop“ pasirodęs atlikėjas su 69 taškais pusfinalyje liko 12 vietoje.

2006 metai – 16 vieta (pusfinalyje)

2006 metais Slovėnijai nepavyko patekti į finalą jau trečius metus iš eilės. Su pasenusius „Eurovizijos“ standartus atitinkančia daina „Mr. Nobody“ Anžej Dežan liko 16 vietoje ir į finalą nepateko.

2007 metai – 15 vieta

Išlipti iš pusfinalio duobės pagaliau pavyko Alenkai Gotar. Dainininkė į „Euroviziją“ atvyk su originalią operinedaina „Cvet z juga“ ir pusfinalyje užėmė 7 vietą. Finale, atsiradus naujiems konkurentams, Alenka pasiekė tik 15 vietą.