Liūdnos žinios „Eurovizijai“? Paskelbta 2026-ųjų konkurso žiūrimumo statistika

Vakar buvo paskelbta, kas 2026-aisiais „Eurovizijos“ dainų konkursą žiūrėjo 131 milijonai žmonių – tai yra mažiausias skaičius per 13 metų. Pernai konkursą žiūrėjo 166 milijonai, o užpernai – 163. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 2016-aisiais šis skaičius viršijo 200 milijonų.

„Eurovizijos“ konkursas per savo gyvavimo istoriją yra patyręs pakilimų ir nuopuolių, tačiau galima teigti, kad šių metų atvejis yra beprecedentis. 2011 metais konkursą stebėjo 114 milijonų žiūrovų, 2012 – 103. Dar po metų konkurso žiūrimumas dramatiškai išaugo iki 170 milijonų, o 2014-aisiais jį žiūrėjo net 195 žmonės. 2016-aisiais pirmą kartą istorijoje buvo perkopta 200 milijonų riba – konkursą žiūrėjo 204 milijonai.

2017-aisiais konkursas neteko 22 mln žiūrovų, bet vėliau iki 2021 m. tas skaičius laikėsi daugmaž stabilus, ir vėl nukrito 22 mln. 2022-aisiais. Abu šiuos kritimus turbūt galima sieti su Rusijos nedalyvavimu konkurse, kadangi ji buvo pašalinta po pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį, o 2017-aisiais jai turėjo atstovauti atlikėja Julija Samoilova, kuriai nebuvo leista vykti į Ukrainą, o tais metais, kaip žinia, konkursas vyko Kyjive. Vis dėlto nuo 2022 iki 2025 metų skaičiai atrodė optimistiški ir kasmet paaugdavo keletu milijonų. Na, o šiemet „Eurovizija“ neteko net maždaug 35 milijonų žiūrovų. Ne visa statistika yra viešai prieinama, taip pat duomenys skirtinguose šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, tačiau tikėtina, kad tokio didelio kritimo konkurso istorijoje nėra buvę.

Taip pat nukrito ir žiūrovų, žiūrinčių „Eurovizijos“ finalą, dalis, lyginant su visais tuo metu televizorių žiūrinčiais žmonėmis. Šis bendras skaičius yra 42,62 proc., 5 proc. mažesnis nei 2025 m.

Žiūrimumas nuo 2011 m.:

Primename, kad konkurse vis dar dalyvauja Izraelis nepaisant raginimų juos pašalinti, didelių, konkurso taisyklėms prieštaraujančių manipuliavimų balsais bei, ne vienos žmogaus teisių organizacijos teigimu, vykdomo genocido Gazos Ruože. Dėl šios šalies dalyvavimo iš konkurso šiemet pasitraukė 5 šalys – Ispanija, Airija, Islandija, Slovėnija ir Nyderlandai. Manoma, kad didžiulis kritimas labiausiai yra susijęs būtent su tuo, be to, ne paslaptis, kad vis daugiau girdima apie konkurso boikotą net ir dalyvaujančiose šalyse.

Vis dėlto Europos transliuotojų sąjunga džiaugiasi dideliu įsitraukimu socialiniuose tinkluose. Teigiama, kad „YouTube“ konkurso transliaciją stebėjo 5,43 milijonai unikalių vartotojų, 4,6 proc. daugiau nei Bazelio konkursą. Šiemet pirmą kartą „Eurovizijos“ oficiali „Instagram“ paskyra perkopė milijardą peržiūrų, o „TikTok“ paskyra perkopė 4 milijonų sekėjų ribą. 2,75 milijardai peržiūrų buvo sugeneruota „YouTube“, „Facebook“„Instagram“ ir „TikTok“ paskyrose kartu sudėjus.

Taip pat džiaugiamasi, kad buvo pritraukta daug jaunų žmonių. Iš visų „Eurovizijos“ finalo žiūrovų, 54,8 proc. buvo jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės, ir šis procentas yra didesnis nei pernai ir daugiau nei 4 kartus didesnis nei transliuotojo kanalo vidutinis.

Europos transliuotojų sąjunga taip pat džiaugiasi ir tuo, kad konkursą žiūrėjo „šimtai milijonų žiūrovų“ bei „dideliu įsitraukimu“ – 14-oje valstybių konkursą žiūrėjo daugiau nei 50 proc. žmonių, tuo metu žiūrėjusių televizorių. Skandinavijos šalyse šis skaičius ypač didelis – Suomijoje 92,8 proc., Švedijoje 85,5 proc., Norvegijoje 82,4 proc., Danijoje – 79 proc. Tiesa, verta paminėti, kad nors Suomijoje ir Danijoje šis procentas kiek didesnis nei pernai, tas nepasakytina apie Švediją ir Norvegiją – pernai jis buvo atitinkamai 89,6 ir 85,4. Taip pat buvo prarasta pernai lyderiavusi Islandija su daugiau nei 97 procentų žiūrimumu – šioje šalyje konkursas šiemet nebuvo transliuojamas.

Kokurse balsavo žmonės iš 148 valstybių, o pernai šis skaičius buvo 146.

Pastebėtas didelis žiūrimumo augimas konkursą rengusioje Austrijoje, taip pat – Australijoje.

Kaip vertinate šiuos skaičius? Kaip manote, kokius skaičius turėsime ateinančiais metais bei koks konkurso likimas apskritai?