Beissoul: „pigus populiarumas manęs nevilioja‟

Jūsų dėmesiui pateikiame „Eurovizijos‟ gerbėjams jau pažįstamo, tačiau daugeliui kitų dar negirdėto, atlikėjo interviu, kuris „Eurodienos“ balsavime tarp jau žinomų pretendentų dainų laimėti šalies atranką užimą pirmąją vietą. Tai ― Artūras Žabas, geriau žinomas Beissoul pseudonimu.

Kaip prasidėjo Jūsų muzikinė karjera?

Mano muzikinė karjera prasidėjo tada, kai man suėjo septyneri metai. Visada jaučiau begalinį potraukį įvairiems garsams bei jų skambesiui. Vėliau pradėjau skleisti muzikinius garsus pats, ir kuo toliau, tuo labiau pradėjau domėtis muzika, net nesuvokdamas, kaip iš tiesų tai nulems mano tolimesnius spendimus. Visada dainuodavau kartu su įvairaus žanro atlikėjais, išgirdęs juos per radiją arba televiziją. Man patikdavo kūriniai, atliekami ne gimtąja kalba, taip yra ir iki šiol. Beje, pastebiu, kad mažai kas per tuos metus pasikeitę — aš vis dar dainuoju kartu su atlikėjais, kuriuos išgirstu per radiją ar televiziją! Rimčiau dainuoti pradėjau studijuodamas Muzikos ir Teatro akademijoje, nes ten susiklostė palankesnės sąlygos įvairių idėjų įgyvendinimui. Taip pat mes turėjome vokalo dėstytojus, kurie nukreipdavo tinkama linkme bei duodavo gerų patarimų. Ypatingai esu dėkingas gerbiamai dėstytojai Neringai Čereškevičienei, kuri padėjo atrasti ir suprasti tai, kas suteikia drąsos eiti tik pirmyn. O šiuo metu dirbu su tokiais muzikos kūrėjais kaip grupė „Mental Aim‟, atlikėju Innomine, Einiumi bei „Big City Boys‟, su kuriais įrašinėjame naujus kūrinius.

Iš kur gimė idėja sudalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje?

Idėja dalyvauti atrankoje kilo ne man, o dainos autoriui Dariui Juškai. Vieną dieną aš atėjau į jo studiją ir gavau pasiūlymą sudainuoti dainą, kuri buvo specialiai parašyta šiam konkursui, bet dar nebuvo  realizuota. Aš sutikau ir dabar esu žaidime.

Ar anksčiau domėjotės „Eurovizija‟? Kokie dalyviai Jums paliko didžiausią įspūdį?

Eurovizija mane labiausiai sudomino 2004 metais, kai ją laimėjo ukrainietė Ruslana Lyžičko su kūriniu „Wild Dances‟. Tai buvo iš tiesų vienas įsimintiniausių mano matytų pasirodymų „Eurovizijos‟ dainų konkurse. Galbūt dėl to, jog aš ir pats esu pusiau lietuvis, pusiau ukrainietis. Jos pasirodymas mane iš tiesų privertė didžiuotis ukrainiečių tauta bei jų etnografine muzika, kuri taip gerai derėjo su šiuolaikiniu skambesiu. Taip pat gerai prisimenu suomius „Lordi‟, jie paliko nemažą įspūdį — daugiausiai dėl kostiumų, kuriuos dėvėjo kiekvieno viešo pasirodymo metu. Taip pat (patiko — red. pastaba) rusas Dima Bilanas, nes „Eurovizijos‟ konkurse laimę bandė ne vieną kartą.

Kaip apibūdintumėte savo kūrinį, su kuriuo ruošiatės pasirodyti atrankoje?

Tai kūrinys, kuriame apstu retorinių klausimų, kurie nereikalauja atsakymų, nes jų tiesiog nėra. Arba jie (atsakymai — red. pastaba) stipriai kertasi su realiu pasauliu bei mąstymu ir tam tikromis taisyklėmis. Nors atsakymai, be abejonės, rūpi daugumai, tačiau, kad palengvintų savo buitį bei būtį, tiesiog niekas apie tai per daug nemąsto. Nesakau, kad aš kitoks, tiesiog man pasitaikė proga apie tai sudainuoti, ir aš ja pasinaudojau. Kas gali žinoti, gal tai kaip tik tai, apie ką man šiuo metu reikia susimąstyti (šypsosi — red. pastaba).

O kalbant konkrečiau, tai — kūrinys apie tuos dalykus, apie kuriuos dažniausiai visi patylime arba, pasijutę nepatogiai, pakeičiame pokalbio temą.

Dainoje „Why‟ galime išgirsti kritikos mūsų šalies valdžiai. Ar nemanote, kad „Eurovizija“ nėra geriausia vieta išreikšti politinį požiūrį?

Galiu pasakyti tik tiek, kad tai nėra kreipimasis nei į mūsų valdžią, nei į bet kurios kitos šalies valdžią. Į tai reikėtų žiūrėti šiek tiek metaforiškiau. Galbūt kai kurie žmonės savo vidinį pasaulį laiko tam tikra valstybe — šalimi, kurioje šiuo metu yra daug chaoso, kurį tik tu vienas gali sutvarkyti, nes tai tavo pasaulis ― tavo šalis, kurios šeimininkas esi tu pats. Manau, kad panašiai mąstė ir nacionalinės „Eurovizijos‟ atrankos komisija, jiems buvo nusiųsta visa medžiaga ― muzikinis įrašas, žodžiai ir kita informacija,― ir jeigu jie neturėjo priekabių, vadinasi, viskas yra gerai, nes ten (nacionalinėje atrankoje — red. pastaba), kaip jau teko įsitikinti rusaitei Adelinai Šapirovai, viskas atrenkama labai kruopščiai.

Lietuvos padangėje esate mažai žinomas. Nevilioja greitas populiarumas ir didelis gerbėjų būrys?

Tai manęs tikrai nevilioja. Lietuvoje buvo begalės realybės šou, kurių organizatoriai skelbdavo, kad atskleis tikrąjį tave, o vėliau tapsi žvaigžde bei galėsi elgtis kaip tinkamas. Manau, visi puikiai mato, kas iš to išėjo. Mes turime tiek muzikinių „teršalų“ bei „talentų“, kiek neturi nei viena kita šalis. Kartais net nebesupranti, kodėl tie žmonės yra scenoje, ir kas gali pirkti bilietus į jų koncertus, todėl nusprendžiau leisti viskam vykti organiškai, mąstant apie kiekvieną žingsnį. Man taip geriau ir įdomiau. Tačiau manau, kad anksčiau ar vėliau aš turėsiu, o gal jau turiu, savo gerbėjų būrį, ir jie bus, arba yra, labai įdomūs žmonės (šypsosi — red. pastaba).

Ar nekyla minčių apie solinio albumo išleidimą?

Galiu patikinti, kad albumas tikrai bus — šiais metais arba kitų metų pradžioje. Tiksliai pasakyti negaliu, tiesiog leidžiu viskam vykti labai organiškai ir tikslingai, neforsuodamas įvykių.

Turbūt jau girdėjote kitų atrankos dalyvių dainas. Kaip vertinate savo galimybes laimėti?

Taip, man teko girdėti kai kurių atlikėjų dainas. Kiekviena iš dainų, manyčiau, jiems yra sava ir artima, dėl to jie ją ir rinkosi, todėl negalėčiau kritikuoti vienokio ar kitokio jų sprendimo, nes tuo pačiu principu vadovavausi ir aš pats. Jeigu man kūrinys nepatinka, tiesiog jo neatlieku. Lietuvoje dažnas klausytojas manosi žinąs, ko reikia „Eurovizijai“, kad laimėtume šį konkursą, tačiau visi rezultatai kalba patys už save. Aš nežinau ir nenoriu žinoti, ko reikia „Eurovizijai“, nes tai būtų kova su vėjo malūnais. Aš tiesiog pateikiu tai, kas, visų pirma, sudomino mane patį, o kaip bus toliau, nuspręs tie, kurie galbūt turi stipresnę intuiciją nei manoji (šypsosi — red. pastaba).

Kokie Jūsų ateities planai?

Mano ateities planai, deja, su Lietuva neturi nieko bendro. Be abejonės, ketinu dirbti su savo kūriniais ir čia. Dabar sėkmingai tai darau su savo muzikantais Innomine, Einiumi, Daniel Cheis, „Big City Boys“ bei kitais. Tačiau anksčiau ar vėliau viskas pasikeis, o gal ir dabar jau viskas nuspręsta, pažiūrėsime.

Ir pabaigai, Jūsų palinkėjimas „Eurodienos“ skaitytojams.

„Eurodienos“ skaitytojams palinkėsiu šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso kandidatus vertinti kuo kruopščiau, negalvoti apie tai, ar tas žmogus yra Jūsų geriausias draugas ar draugė, ar jo veidas nuoširdus ar ne, nes „Eurovizija“, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, yra dainų konkursas. Linkėjimai visiems.