Šeštadienį dėl išlikimo kovosiančios „4 Roses“: savo daina skatiname nebijoti priimti pagalbos ranką

Šį šeštadienį į Lietuvos nacionalinės atrankos sceną trečiąjį kartą žengs viena ryškiausių ir balsingiausių šalies merginų grupių– „4 Roses“. Atlikėjos aktyviai leidžia singlus, koncertuoja ir dalyvauja įvairiuose socialiniuose ir televizijos projektuose. Nusprendėme pakalbinti šio kolektyvo nares ir sužinoti daugiau apie jų „eurovizinį“ kelią bei tolimesnius planus.

– Kaip nusprendėte sugrįžti į „Eurovizijos“ varžybas?

– „Eurovizijos“ scena yra puiki vieta atlikėjams atsiskleisti, išreikšti save, parodyti klausytojams, kuo kiekvienas iš mūsų gyvena. O mes šiemet kaip niekada tikime, jog tai tinkamiausias metas išmėginti savo, kaip grupės, jėgas. Būtent dabar jaučiame didžiausią malonumą dainuodamos kartu, kurdamos ir ieškodamos naujų spalvų. Lietuvos televizijose nėra tiek daug erdvės, renginių ar projektų, kuriuose galėtum pasirodyti ir gyvai dainuoti, taigi nesinorėjo praleisti šios progos.

– Ne paslaptis, jog grupės sudėtis nuo jos įkūrimo buvo pakitusi, o „4Roses“ kvartetas susibūrė prieš 3 metus muzikiniame projekte „X faktorius“. Kodėl atrankoje pasirodote trise? Ar laimėjusios Lietuvos nacionalinę atranką pakeistumėte grupės pavadinimą?

– Atrankoje pasirodome trise, nes šiuo metu tokia yra grupės sudėtis. Nuo mūsų susibūrimo grupės sudėtis nekito, tik vieną narę išleidome motinystės atostogų. Pavadinimą pakeisti nebūtų didelių problemų, tiesiog to daryti kol kas nėra tikslo.Paskutiniu metu tai bene dažniausiai girdimas klausimas, tačiau mes pačios skaičiaus per daug nesureikšminame. Galėtume persivadinti ir į „45 rožes“, arba „72 bokštus“, bet tai nereikštų, kad reikia priimti atitinkamą skaičių narių.

– Kodėl konkurse nusprendėte atlikti švedų autorių dainą „Butterfly“? Kokia istorija slypi už šio kūrinio teksto?

– Daina „Butterfly“ buvo viena iš daugelio mums siūlytų dainų, tačiau ją išgirdusios supratome, kad tai kūrinys, kuris gali puikiai suskambėti ir „joje yra vietos mums trims“. Žinoma, teko nemažai su ja padirbėti ir pakoreguoti, kad muzika skambėtų kokybiškai, o dainos struktūra ir vokalinė linija nebūtų „eurovizinis“ standartas. Štai čia mes ir pasiekėme savo tikslą: vieni Lietuvos komisijos nariai apie šią dainą išsakė labai teigiamą nuomonę, įvertino ją kaip išskirtinę, originalią ir įdomią dainą, o kitiems ji pasirodė per daug sudėtinga ir neįsimenanti. Panašu, kad pastariesiems labiau patinka „euroviziniai“ standartai. Bet tai natūralu, nes kiekvieno mūsų muzikinis skonis labai skirtingas.
Šioje dainoje jau dabar kiekviena atradome save, savo istoriją ir tai labai padeda scenoje. Dainos pavadinimas labai lengvas ir nekaltas, tačiau ji neša kur kas gilesnę žinutę. Visi gyvenime esame patyrę skausmą, netektis, praradę save. Dažnai sunkiu momentu tikime, kad susidorosime patys, tačiau savo daina mes skatiname nebijoti priimti pagalbos ranką.

– Kokių pokyčių gali tikėtis žiūrovai ir komisija Jūsų tolimesnių pasirodymų metu?

– Kiekvieną kartą mėginome pateikti dainą vis kitaip, ieškojome įvairių spalvų, nuotaikų, savito skambesio. Sunku turėti galutinę viziją, kai aplink tiek daug ekspertų ir skirtingų nuomonių, nes norisi ir į jas įsiklausyti, išgirsti. Tačiau galiausiai nusprendėme atsiriboti nuo komentarų ir tiesiog daryti taip, kaip pačios jaučiame. Juk visiems neįtiksi, todėl svarbiausia – užtikrintai pačioms žinoti, ką norime pasakyti, kaip atlikti šią dainą, o visos butaforijos ir kostiumai yra pakeičiami be didelių problemų.

– Daugelis galvoja, jog priklausyti grupei yra žymiai lengviau nei dainuoti solo. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Ar „4 Roses“ narės visuomet randa kompromisus?

– Žmonės, kurie teigia, kad dainuoti solo yra lengviau nei priklausyti grupei, niekada nedainavo grupėje arba dainavo labai prastoje (šypsosi – red. pastaba). Pradedant nuo to, kad didesnis kolektyvas visada sukels daugiau problemų techniniams darbuotojams, siekiant kokybiško įgarsinimo, baigiant tuo, kad vieno nario paslydimas gali sugriauti viso kolektyvo pasirodymą. O štai dainuodamas vienas visada gali užglaistyti bet kokią savo klaidą, nes esi atsakingas tik už save. O grupėje privalai būti nepriekaištingai tikslus, antraip pasirodymas sugrius. Taip pat esant grupėje reikia išmokti pasidalyti dėmesiu, jausti vienam kitą, laiku ir vietoje save išreikšti, o kai reikia – prigesinti. Tai reikalauja daug įdirbio ir tarpusavio supratimo. Per trejus metus mums pavyko išmokti susikalbėti, pažinti ir suprasti vienai kitą. Žinoma, dirbant komandoje nuomonės kartais išsiskiria, tačiau mūsų grupėje įvesta demokratija ir visada stengiamės surasti bendrą sprendimą. Gal dėl to kartais darbai juda kiek ilgiau (šypsosi – red. pastaba).

– Jau šį mėnesį startuos šokių projektas „Kadagys“, kuriame išbandysite save nauju amplua. Kuo ši laida turėtų sudominti žiūrovus?

– Labai džiaugiamės naujais šių metų iššūkiais, darbais ir įtemptu grafiku. Projektas „Kadagys“ bus lyg naujo vėjo gūsis televizijos ekranuose, kažkas visiškai naujo ir nematyto. Tai tautinių šokių ansamblių varžybos, kuriose bus stengiamasi tai, kas sena, pamiršta pateikti naujai, šiuolaikiškai. Mes, tikriausiai, esame dar iš tos jaunimo kartos, kuri nepaprastai vertina Lietuvos istoriją. Taigi tautinis paveldas nė vienai mūsų nėra svetimas, nors, nemeluosim, tai, su kuo susiduriame besiruošdamos šiam projektui, labai nauja. Su šokiais paskutiniu metu nebuvo tekę taip artimai susidurti, taigi nepaprastai džiaugiamės galėdamos išmėginti save įvairiais amplua.

– Ar anksčiau stebėjote „Eurovizijos“ konkursą? Kurios dainos ar atlikėjai įsiminė labiausiai?

Kalbant apie Lietuvos atrankas, dvi iš mūsų jau kelis kartus yra dalyvavusios nacionalinėse atrankose. Lietuviškąją „Euroviziją“ sunkoka vertinti, kai pats esi viso to sūkuryje. Lietuva turi tikrai puikių atlikėjų, tačiau dažnai pritrūksta ypatingesnės dainos. Kartais už „Eurovizijos“ ribų kuriama muzika būna daug vertesnė atstovauti mūsų šaliai, tačiau kažkodėl kompozitoriai „Euroviziją“ įsivaizduoja kaip labai vienos krypties reikalaujantį konkursą, taigi, net nesivargina pasiūlyti kitokios muzikos. Galbūt tai ir būtų raktas, atnešantis daugiau sėkmės didžiojoje „Eurovizijoje“. Kalbant apie didžiąją „Euroviziją“, ten visuomet pilna talentų, nepaprastai gerų vokalistų, kiek rečiau – labai įdomių atlikėjų.

– Ko norėtumėte palinkėti „Eurodienos“ skaitytojams, kurie nekantriai laukia Jūsų pasirodymų?

– Norėtume palinkėti pozityvumo ir meilės muzikai. Kad ir kas iškeliaus atstovauti Lietuvai, žinokit, kad tai didelė atsakomybė ir didžiulis darbas, taigi, mažiausia, ką galite padaryti, tai palaikyti savo šalies atstovus. Šypsokimės ir mums nusišypsos!

Dėkojame „4 Roses“ merginoms už nuoširdžius atsakymus ir kviečiame visus jau rytoj 21.00 val. įsijungti LRT televiziją. Šį kartą atranką paliks 3 dalyviai, tad kiekvienam iš jų tai gali būti paskutinis vakaras. Palaikykite savo favoritus!

Sekite „4 Roses“ muzikinį kelią socialiniame tinkle „Facebook“.