Šalių pasiekimai

Šalių pasiekimai: Norvegija

Norvegija yra viena iš daugiausiai patirties „Eurovizijoje“ turinčių šalių. Ši nuostabių kalnų ir fjordų valstybė, šiuo metu turinti apie 4,6 mln gyventojų, debiutavo penktajame „Eurovizijos“ dainų konkurse, kuris vyko 1960 metais. Nuo to laiko Norvegija Europos dainų konkurse dalyvavo 46 kartus, praleidusi tik 1970 ir 2002 metus.

Nuo žiūrovų balsavimo pradžios, daugiausiai taškų iš šios šalies atitenka kaimynei Švedijai. Savo ruožtu labiausiai savo taškų Norvegijai nepagaili Islandija. Skaičiuojant „Eurovizijos“ rezultatus nuo 1975 metų, Skandinavijos valstybė dažniausiai apsikeisdavo taškais su Švedija ir Airija.

Norvegija „Eurovizijoje“ pirmauja, išsiuntusi net 10 atstovų, kurie grįžo su paskutine vieta. Nepaisant to, minėtas rekordas buvo kompensuotas 1985 ir 1995 šiai šaliai laimėjus „Eurovizijos“ konkursą.


1985 metai – 1 vieta

1985 metais Norvegijos nacionalinę atranką, kurioje buvo 10 dalyvių, laimėjo merginų duetas „Bobbysocks“. Po 24 metų dalyvavimo „Eurovizijoje“, Norvegija pagaliau tapo šio konkurso nugalėtoja su daina „La det swinge“ (Pasisupkime). Antri Airijoje vykusiame renginyje liko ispanai.

Viena grupės narė Hanne Krogh 14 metų anksčiau „Eurovizijoje“ užėmė priešpaskutinę vietą. Vėliau ši atlikėja į „Euroviziją“ vyko 1987 ir 1991 metais. Kita dueto narė Elisabeth Andreassen 1982 metais „Eurovizijoje“ liko 8 vietoje, o vėliau jai dar du kartus pavyko patekti į dešimtuką.


1995 metai – 1 vieta

Po dešimties metų Norvegija iškovojo antrąją savo pergalę, vėl palikdama ispanus antroje vietoje. Grupė „Secret garden“ atliko instrumentinį kūrinį „Nocturne“.
Norvegams pavyko pakerėti Europą beveik be dainavimo. Grupės vokalistė Gunnhild Tvinnereim sudainavo tik keletą eilučių dainos pradžioje ir pabaigoje.

Iš tikrųjų „Secred garden“ yra airio violončelininko bei norvego kompozitoriaus pianisto duetas, o pati Gunnhil nėra grupės narė. Po „Eurovizijos“ pergalės išgarsėjęs duetas pardavė virš 3 milijonų albumų. Paskutinis iš jų „Earthsongs“ buvo išleistas 2005 metais.


1996 metai – 2 vieta

Po „Secret Garden“ laimėjimo, savo šalies scenoje pasirodė 38 metų atlikėja Elisabeth Andreassen ir su daina „I evighet“ (Per amžius) užėmė antrą vietą, nusileidusi tik Airijai. E. Andreassen „Eurovizija“ yra gyvenimo dalis. 1982 metais atstovavusi Švedijai ji pasiekė 8 vietą, o 1985 ir 1994 atstovaudama Norvegijai gavo atitinkamai 1 ir 6 vietas. Atlikėja taipogi 1981, 1984, 1990 ir 2002 metais dalyvavo Švedijos ir 1998 bei 2003 Norvegijos atrankose į „Euroviziją“.


1966 metai – 3 vieta

Švedijoje gimusi Ase Kleveland su daina „Intet er nytt under solen“(Niera nieko naujo už saulės) užėmė trečią vietą tarp 18 šalių. 1986 m. Ase vedė Norvegijoje rengtą „Eurovizijos“ dainų konkursą. 1990-1996 metais A. Kleveland užėmė Norvegijos kultūros ministrės pareigas.


1960 metai – 4 vieta

Nora Brockstedt sužavėjo 11 komisijos narių ir energingos dainos „Voi voi“dėka užėmė 4 vietą. Tai buvo pirmas Norvegijos pasirodymas „Eurovizijoje“. Šiuo metu 84 metus skaičiuojanti atlikėja po metų nuo šio pasirodymo, dar kartą buvo išrinkta į Norvegijos atstovus.


2003 metai – 4 vieta

Baldę „I’m not afraid to move on“, grodamas fortepijonu, atlikęs Jostein Hasselgard, Rygoje užėmė 4 vietą su 123 taškais.


1988 metai – 5 vieta

1988 metas Norvegijos atranką „Melodi Grand Prix“ laimėjo ir į Airiją atstovauti savo tėvynės išvyko aštuoniolikos metų Karoline Kruger. Kaip ir pastarasis dainininkas, prie fortepijono atlikusi pakilios nuotaikos dainą „For var jord“ (Mūsų žemei), Karoline gavo 88 taškus, kas garantavo 5 vietą.


1993 metai – 5 vieta

Su savo tėvo parašyta melancholiška daina „All mine tankar“ (Visos mano mintys), bilietą į „Euroviziją“ iškovojo šešiolikmetė Silje Vige. Ten ji užėmė penktą vietą, surinkusi 120 taškų.


1994 metai – 6 vieta

Elisabeth Andreassen, dalyvavusi „Eurovizijos“ konkurse 1982, 1985 ir 1996 metais, ir Jan Werner Danielsen su kūriniu „Duett“ gavo 76 taškus ir pateko į viršutinį dešimtuką. Lietuvos komisija duetui skyrė vieną tašką.

Mažiau negu prieš metus Jan Werner Danielsen mirė.


1961 metai – 7 vieta

Tarp šešiolikos dalyvių, Norra Brockstedt pasirodė septinta su daina „Summer in Palma“.
Nors kūrinio pavadinimas yra angliškas, bet pagal tuomet galiojusiais taisykles, Norvegijos atstovė galėjo dainuoti tik norvegų kalba. Kaip jau minėjome, Norra metais anksčiau „Eurovizijos“ konkurse užėmė 4 vietą.


1973 metai – 7 vieta

Linksmu pasirodymu 7 vietą tarp 17 dalyvių išsikovojo „Benedik Singers“ su anglų ir prancūzų kalbomis atlikta daina „It’s just a game“. Keturių narių grupės sudėtyje esanti Anne Karine Stom po metų
dar kartą užlipo ant Europos dainų konkurso scenos kaip solo atlikėja, o kiti grupės nariai liko tik pritariančių vokalistų vaidmenyje. Tuomet ji liko paskutinėje vietoje ir palaukusi du metus į „Euroviziją“ žengė trečią kartą, bet eilinį kartą gėdingai liko paskutinė.


1964 metai – 8 vieta

Tarp 16-os konkurentų dainininkas Arne Bendiksen pasirodė vidutiniškai, gavęs aštuntą vietą. Keturis kartus jis pasirodė „Eurovizijoje“ kaip dainų autorius, bet 1964 metais Arne atstovavo Norvegijai su kitų autorių kurta daina „Spiral“.


1998 metai – 8 vieta

Sudainavęs energingą dainą „Alltid sommer“ (Visada vasara), Lars Fredriksen galėjo pasidžiaugti 8 vieta tarp 25 dalyvių.


1983 metai – 9 vieta

1978 Jahn Teigen atnešė Norvegijai paskutinę, o 1982 metais kartu su Anita Skorgan 12 vietą. Nepaisant to, 1983 m. jis buvo vėl išrinktas atstovauti savo šaliai. Su keturiomis žaviomis šokėjomis ir daina „Do re mi“ Jahn pasiekė 9 poziciją.


1987 metai – 9 vieta



Įspūdinga šukuosena pasipuošusi Kate ir daina „Mitt liv“ (Mano gyvenimas) Norvegijai atnešė 9 vietą.


2005 metai – 9 vieta

2005 metais Norvegija nutarė nustebinti Europą į „Euroviziją“ nusiuntusi sunkiojo roko grupė „Wig Wam“ su daina „In my dreams“. Visiškai neatitikęs konkurso stereotipų pasirodymas lėmė, kad
Skandinavijos valstybei pavyko patekti į finalą, o ten užimti 9 vietą.
Lietuvos žiūrovai „Wig Wam“ grupei finale skyrė 5 taškus.


1962 metai – 10 vieta

Nors Inger Jacobson su daina „Kom sol, kom regn“ (Ateik saule, ateik lietau) užėmė 10 vietą, bet atsižvelgiant į tai, kad septintajame „Eurovizijos“ konkurse buvo tik 16 dalyvių, tai nėra labai aukštas pasiekimas.

„Bobbysocks“ pasirodymas 1985metais:

„Secret garden“ pasirodymas 1995 metais:

Elisabeth Andreassen pasirodymas 1996 metais:

Ase Kleveland pasirodymas 1966 metais:

Nora Brockstedt pasirodymas 1960 metais:

Jostein Hasselgard pasirodymas 2003 metais:

Karoline Kruger pasirodymas 1988 metais:

Elisabeth Andreassen ir Jan Werner Danielsen pasirodymas 1994 metais:

Kitų pasirodymų vaizdo įrašai:

Silje Vige pasirodymas 1993 metais

Norra Brockstedt pasirodymas 1961 metais

„Benedik Singers“ pasirodymas 1973 metais

Lars Fredriksen pasirodymas 1998 metais

Jahn Teigen pasirodymas 1983 metais

Kate pasirodymas 1987 metais

„Wig Wam“ pasirodymas 2005 metais

Inger Jacobson pasirodymas 1962 metais


11-14 vietos:

1979m. 2000 m.

1982 m. 1986 m.

1963 m. 1965 m. 1968 m.

1967 m. 1972 m. 1974 m.

1977 m. 1999 m. 2006 m.

Paspaudę ant dainų pavadinimų galėsite peržiūrėti vaizdo įrašus:

Metai Atlikėjas Daina Vieta
1979 Anita Skorgan „Oliver“ 11
2000 Charmed „My heart goes boom“ 11
1982 Jahn Teigen & Anita Skorgan „Adieu“ 12
1986 Ketil Stokkan „Romeo“ 12
1963 Anita Thalaug „Solhverv“ 13

(paskutinė)

1965 Kirsti Sparboe „Karusell“ 13
1968 Odd Borre „Stress“ 13
1967 Kirsti Sparboe „Dukkemann“ 14
1972 Grethe & Benny „Smating“ 14
1974 Anne Karine „The first day of love“ 14

(paskutinė)

1977 Anita Skorgan „Casanova“ 14
1999 Van Eijk „Living my life without you“ 14
2006 Christine Guldbrandsen „Alvedansen“ 14

Prasčiausiai įvertinti pasirodymai:

1969 m. 1980 m.


1971 m. 1984 m. 1989 m.

1991 m. 1975 m. 1976 m.

1992 m. 1978 m. 1981 m.

1990 m. 2001 m. 1997 m.

2004 m. 2007 m.

Paspaudę ant dainų pavadinimų galėsite peržiūrėti vaizdo įrašus:

Metai Atlikėjas Daina Vieta
1969 Kirsti Sparboe „Oj, oj, oj, sa glad jeg skal bli“ 16 (paskutinė)
1980 Sverre Kjelsberg & Mattis Haetta „Samiid AEdan“ 16
1971 Hanne Krogh „Lykken er“ 17
1984 Dollie de Luxe „Lenge leve livet“ 17
1989 Britt Synnove „Venners naerhet“ 17
1991 „Just 4 fun“ „Mrs. Thompson“ 17
1975 Ellen Nikolaysen „Touch my life“ 18
1976 Anne Karine Storm „Mata Hari“ 18 (paskutinė)
1992 Merethe Troan „Visjoner“ 18
1978 Jahn Teigen „Mil etter mil“ 20 (paskutinė)
1981 Finn Kalvik „Aldri i livet“ 20 (paskutinė)
1990 Ketil Stokkan „Brandenburgen Tor“ 21
(paskutinė)
2001 Haldor Laegreid „On my own“ 22
(paskutinė)
1997 Tor Endresen „San Francisco“ 24
(paskutinė)
2004 Knut Anders Sorum „High“ 24 (paskutinė)
2007 Guri Schanke „Ven a bailar conmigo“ 18 (pusfinalyje)

Komentuoti

Miroslav
„Eurodienos“ administratorius bei ilgalaikis redaktorius. 2007 metais įkūrė „Eurodienos“ pirmtakę „Eurosavaitę“.