Magdalena Tul: „Nuostabu pradėti šou, kai visi nekantraudami laukia“

Paskutinį kartą prieš aštuonerius metus „Eurovizijos“ aukščiausiame dešimtuke pabuvojusi Lenkija šiemet visas viltis deda į savo naująją atstovę Magdaleną Tul. Mergina jau spėjo pelnyti nemažai palankių konkurso gerbėjų vertinimų, tačiau jos dar laukia lemiama akimirka — pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Likus vos savaitėi iki pirmosios Magdalenos repeticijos Diuseldorfe, pakalbinome atlikėją.

Po pergalės Lenkijos atrankoje praėjo du mėnesiai. Kaip nuo to laiko pasikeitė Tavo kasdienis ritmas?

Du mėnesius mano gyvenimas sukasi tik aplink „Euroviziją“. Tai — labai darbingas ir beprotiškas laikotarpis. Kartais netgi sunku su viskuo susidoroti ar atsiminti, kad ko nors neapleisčiau. Elektroniniai laiškai, interviu, organizaciniai reikalai — tai kasdienybė, kurioje praverstų šiek tiek daugiau laiko praktikai: tai yra repeticijoms ir pasiruošimams, kurie artistui neabejotinai yra malonesnė dalis. Trūksta laiko šeimai ir sūneliui, jau nekalbant apie poilsį. Atvirai pripažinsiu, kad jau truputį pavargau nuo šio pasiruošimo laikotarpio ir laukiu nesulaukiu išvykimo — akimirkos, kai viskas bus paruošta, o mes galėsime galvoti apie tai, kas įvyks scenoje.

Kaip keliais sakiniais apibūdintum kūrinį, kurį pristatysi žiūrovams Diuseldorfe?

Daina „Jestem“ — tai mano mėgstamiausių R’n’B ir pop skambesių mišinys su roko skambesių priemaiša, kurių iš pradžių turėjo būti daugiau. Kūrinyje pasakojama apie moteriškumo privalumus: moteris vaizduojama kaip stipri, nepriklausoma, savo vertę žinanti asmenybė, kuri yra tartum vyriškų atodūsių objektas ne tik dėl grožio, bet ir dėl kerų, kurie patraukia ir yra kiekvienoje iš mūsų. Tekstas taip pat turi kitą dimensiją: žodis „Jestem“ (lenkiškai — „štai ir aš“) atspindi mano dabartinę būseną. Tikiuosi, jog tai yra mano laikas.

Susipažinus su Tavo dainomis atrodo, kad „Jestem“ ganėtinai išsiskiria iš konteksto. Ar man tik taip pasirodė?

Kūriniai, esantys pirmajame mano albume „Victory of heart“, atsirado kiek kitokiu būdu. Tai — daugiausia improvizuota muzika, iš kurios vėliau gimė kūriniai. Pati produkcija yra labai „oldschool’inė“— toks buvo mūsų sumanymas. Šįsyk norėjau parašyti dainą lenkų kalba su šiuolaikiška ir stipria aranžuote. Savęs nespraudžiu į rėmus, todėl mano dainos nėra kažkokio tik vieno muzikinio stiliaus. Norėčiau dar ne kartą nustebinti ir save, ir fanus. Myliu muziką ir nemėgstu jos dalinti į rūšis. Kartais rašau pop baladę, kartais roko kūrinį. Dabar yra „Jestem“ laikas (šypsosi — red. pastaba).

Nepaisant to, kad turi anglišką versiją, „Eurovizijoje“ dainuosi lenkiškai. Kodėl?

Daina gimė lenkų kalba, už tokią versiją balsavo ir televizijos žiūrovai. Nemaniau, kad laimėsiu, todėl klausimas, ar lenkiška, ar angliška versija turi būti sudainuota Diuseldorfe, atsirado tik po nacionalinės atrankos. Norėjau sukurti anglišką versiją, kad būtų galima pasižiūrėti, kaip ji skamba, palyginti ir išrinkti, nors mintis dainuoti lenkiškai man labai patiko. Vėliau nutiko įvykis, kuris apvertė viską aukštyn kojom, o jo rezultatas buvo tai, kad Diuseldorfui buvo pateikta angliška versija. Tačiau nebuvau iki galo įsitikinusi šio sprendimo teisingumu. Kažkas man nedavė ramybės, o pasirinkti taip pat padėjo ir fanai, iš kurių gavau daug laiškų su prašymais dainuoti lenkišką versiją. Tai buvo fanai ne iš Lenkijos, bet iš visos Europos, kurie jau pamėgo lenkišką „Jestem“. Paskutinę akimirką atsiėmiau anglišką versiją ir grąžinau lenkišką, kas sukėlė nedidelę sumaištį. Niekada nesužinosiu, ar toks sprendimas buvo teisingas ir ar tai pakeistų situaciją pačiame konkurse, bet manau, kad intuicijos verta klausytis. Vėliau pristačiau reklaminę anglišką versiją su lenkiško teksto vertimu.

Ne paslaptis, kad esi dainos „Jestem“ muzikos ir teksto autorė. Tai Tavo pirmas kūrinys ar kuri jau seniai?

Rašau dainas jau kelis metus, vis dėlto turėjau tam subręsti. Tai man suteikia didelį džiaugsmą ir jaučiu didžiulį pasitenkinimą, kad mano kurta daina buvo įvertinta. Tai man didžiausias pasiekimas.

Dauguma „Eurovizijos“ dalyvių svajoja pasirodyti renginio pabaigoje. Kodėl Lenkijos komanda išrinko būtent pirmąjį pasirodymo numerį?

Atidarysiu pirmą pusfinalį— tai buvo mano pačios sąmoningas sprendimas. Delegacijos pirmininkė prieš išvykimą į organizacinį susitikimą paklausė manęs, kuriuo numeriu norėčiau pasirodyti, jeigu būtų ištraukta „laukinė korta“, kuri suteikia teisę išsirinkti pasirodymo eilės numerį. Atrodo, tokios kortos yra trys, o ponia Maria pirma ištraukė tokią kortą. Prieš išvykimą apsisprendžiau, jog norėčiau pasirodyti pirmuoju numeriu. Lenkijos atrankoje jis man atnešė sėkmę, nors visi kalbėjo, jog tai blogiausia iš visų įmanomų pozicijų. Vietoj to, kad reikščiau nepasitenkinimą, nusprendžiau surasti šios situacijos pliusus  ir tai paaryti buvo visai nesunku. Manau, kad nuostabu pradėti šou, kai visi nekantraudami laukia. Pirmas numeris sumažina stresą, todėl dar kartą apsisprendžiau pasirodyti pirmuoju numeriu. Tačiau yra ir vienas minusas — repeticijas turime irgi pirmieji, 9 valandą ryto (šypsosi — red. pastaba).

Pastaraisiais metais Lenkijos atstovai „Eurovizijoje“ nepasiekė itin džiugių rezultatų. Kaip manai, kodėl?

Labai aukštai kartelę pakėlusi Edyta Górniak ir toliau lieka nepralenkiama. Ne man vertinti, kodėl Lenkija pasiekė tokius, o ne kitokius rezultatus. Kai kurie kalba, kad tai politinis balsavimas, o Lenkija neturi draugų. Aš manau, kad tai ir toliau yra muzikinis konkursas ir, jeigu kuris nors pasirodymas padaro didžiulį įspūdį,  politika neturi nieko bendro. Nėra neįmanomų dalykų.

Kaip sekasi ruoštis pasirodymui? Ko galime tikėtis?

Pasirodymas bus kitoks negu nacionalinėje atrankoje. Man talkins šokėjos ir vokalistės, kurios buvo įtrauktos į choreografiją. Taigi bus moteriškiau, bet brandžiau (šypsosi — red. pastaba).

Turbūt turėjai progos išklausyti kitų šalių atstovų kūrinių. Kurie Tau paliko geriausią įspūdį?

Tiesa sakant, visų neišklausiau, bet daugelį žinau. Yra keli kūriniai, kurie man  įstrigo, pvz., „No one“.

Į „Eurovizijos“ konkursą visi vyksta siekdami  kokio nors tikslo. Vieni tikisi pergalės, kiti— tiesiog naujų pažinčių. O koks Tavo tikslas?

Labiausiai tikiuosi, kad man pavyks įgyvendinti tai, ką suplanavau, kad galėčiau būti patenkinta savo darbu ir galėčiau pasakyti, kad padariau tai geriausiai kaip tik mokėjau. Visam kitam neturiu įtakos. Žinoma, kažkur sielos gilumoje atsiranda troškimas, kad Lenkija laimėtų „Euroviziją“. Jeigu apie tai negalvočiau, tai mano dalyvavimas konkurse būtų beprasmis. Reikia turėti ambicijų ir stengtis įgyvendinti svajones, o kas bus — parodys laikas.

Pabaigai keli žodžiai mūsų skaitytojams.

Labai dėkoju, kad skyrėte savo laiko, norėdami sužinoti apie mane daugiau. Palaikau Eveliną, su kuria turėjau progos susipažinti asmeniškai. Tikiuosi, kad mums pavyks dar kartą susitikti finale. Laikykite kumščius už mus  ir iki pasimatymo Diuseldorfe (šypsosi — red. pastaba).