Liepa: „Netekusi muzikos, netekčiau savęs“

Jau visai netrukus jaunoji atlikėja Liepa, sužibėjusi „Eurovizijos“ atrankose, dar kartą lips ant scenos ir bandys savo jausmingu ir ilgesio pilnu pasirodymu užkariauti žiūrovų ir komisijos širdis. Save įvardinanti kaip svajoklę ir muzikos vergę, teigia, kad buvimas scenoje jai ne pareiga ar prievolė, o malonumas, be kurio neįsivaizduoja nė vienos savo dienos.

Visų pirma, norėtume pasveikinti patekus į finalą. Kokie jausmai užplūdo žiūrint į galutinę rezultatų lentelę?

Dėkoju už sveikinimus, pati dar negaliu sustoti save sveikinti (šypsosi — red. pastaba). Tikrai negalėčiau apibūdinti, kokie jausmai tuomet užplūdo, sudėtinga tai apsakyti. Apie beprotišką džiaugsmą lengviau yra padainuoti. Jausmas stryksintis per oktavas, grojantis visais klavišais, diezais ir bemoliais. Gal jo net neįmanoma atpasakoti. Jis užplūdo mane visą. Nuostabus ir neįtikėtinas. Nesitikėjau, bet labai džiaugiausi, kad žiūrovams ir komisijai patiko mano daina.

Kiekvienas dainininkas į „Eurovizijos“ atrankas ateina su skirtingais tikslais: vieni laimėti ir atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse, kiti pasireklamuoti, o treti — tiesiog dainuoti ir būti išgirsti. Ko vedina Jūs pakliuvote į atrankų sūkurį?

Aš noriu dainuoti, dalintis muzika su daugybe žmonių. „Eurovizijos“ atranka — puiki vieta daryti tai, ką noriu aš. Mėgstu tai, kas patinka man, o man patinka tai, kas kviečia mąstyti ir kalbėti.

Ką siekiate išreikšti savo daina?

Save. Aš — mergina be žirgo ir be princo (šypsosi — red. pastaba). Laukiu ir vieno, ir kito. Noriu, kad jo bučinys pažadintų mane iš sapno. Atsimerkusi noriu matyti jo akis ir begalybę meilės. Tai daina apie saldžią nuojautą, kad kažkas suras mane, paskendusią svajonių migloje. Apie virpantį ilgesį, kurį tuoj tuoj palies išprotėjusio dėl manęs atvirumas.

Pusfinalio metu nustebinote daugelį: už savo nugaros palikote žymius dainininkus ir išsikovojote vietą finale. Ką tai reiškia Jums, kaip pradedančiajai solistei?

Man buvo nepaprastai gera dainuoti — dalintis savo muzika su kitais, o tai yra svarbiausia. Nemąsčiau, kokius žymius dainininkus aplenkiau aš ir kokie aplenkė mane. Nekovoju ir nekovosiu dėl muzikos. Aš ją skanauju, gyvenu joje ir tai darau kaip moku — nuoširdžiai. Prizinės vietos, medaliai ir diplomai sudega ir surūdija.

Antrajame pusfinalyje žiūrovus sužavėjote paprastumu ir nuoširdumu: į sceną lipote viena, pasirinkote paprastą, neišsišokanti įvaizdį. Jeigu iškovotumėte bilietą į „Eurovizijos“ dainų konkursą, kaip keistųsi Jūsų pasirodymas / įvaizdis?

Nelabai moku planuoti, o tuo labiau taip toli į ateitį. Diuseldorfe būtų  daug burbulų, baltai išdažytų kultūristų, drugelių gaudyklių, mažyčių deimantų migla ir daug šventės mano širdy.

Komisijos nariai minėjo, kad Jūsų daina galbūt nėra pati tinkamiausia konkursui. Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti Lietuvai atstovaujanti daina?

Tinkamiausia bus ta, kuri laimės (šypsosi — red. pastaba)

Dalyvaujate atrankoje į „Eurovizijos“ dainų konkursą, kartu su Telšių choru pasirodote laidoje „Chorų karai“. Kokie Jūsų ateities planai?

Labai tikiuosi, jog dar turėsiu galimybę sudainuoti kažkur, kažkada. Tai nuostabu. Dievinu jausmą būnant ant scenos, kuomet gali dainuoti ir jausti savo dainas. Man patinka, kai žmonės stebi mane, o aš galiu stebėti juos ir jų jausmus.

Kokią vietą Jūsų gyvenime užima muzika? Kokių muzikos stilių dainas atliekate dažniausiai?

Aš dainuoju muzikšą, muzika kutena mano paširdžius ir supa sapnus. Muzika — namai, kur aš gyvenu. Netekusi jų, netekčiau savęs. Dainuoju ir klausausi tai, kas man yra gražu ir tai, ko man reikia šią akimirką. Man yra vienas stilius — muzika. Stiliai — biurokratų išmislas. Muzika yra muzika, ji neturi rėmų ir žodžių, kuriais galėtume ją apibūdinti.

Keli žodžiai Eurodiena.lt skaitytojams.

Liepa labai Jus myli!