Ieškomi dingę senų „Eurovizijos“ konkursų įrašai

Minint „Eurovizijos“ dainų konkurso septyniasdešimtmetį, Europos transliuotojų sąjunga imasi ne vienos iniciatyvos. Buvo bandyta organizuoti „Eurovizijos“ turą po Europą, išleistas oficialus austriškas „Eurovizijos“ alus, o dabar konkurso gerbėjus pasiekė dar viena žinia – Europos transliuotojų sąjunga kreipiasi į konkurso gerbėjus, kad jie padėtų atgauti prarastą senųjų „Eurovizijos“ dainų konkursų medžiagą. 

„Eurovizijos“ dainų konkursas vyksta kasmet nuo 1956-ųjų, išskyrus 2020-aisiais, kai jis buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos. Šis konkursas kasmet transliuojamas per televiziją, taip pat, ypač laikais, kai tai buvo aktualiau – ir per radiją. Beveik visų konkursų įrašus rasti galima „YouTube“ platformoje – tačiau dviejų trūksta. Tai jau minėta pati pirmoji, 1956-ųjų, Lugano „Eurovizija“, ir 1964-aisiais Kopenhagoje surengtas konkursas. Iš šių „Eurovizijų“ viešai prieinami yra tik garso įrašai bei trumpi vaizdo fragmentai.

Todėl Europos transliuotojų sąjunga kreipiasi į „Eurovizijos“ gerbėjus visame pasaulyje, kurie galėtų turėti ar rasti dingusią medžiagą. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose Europoje televizijos bei transliavimo technologijos dar toli gražu nebuvo tokios pažengusios, organizatorius ribojo ir finansai, todėl kasetės dažnai būdavo naudojamos keletą kartų, įrašai galbūt būdavo ištrinami arba neišsaugomi tiesiog per klaidą, ir gali būti, kad dalies medžiagos atkurti ir nebėra įmanoma.

Tačiau vilties tikrai yra – gali būti, kad įrašai yra išlikę kai kurių konkursą rodžiusių šalių nacionalinių transliuotojų archyvuose, o juos iki šiol taip sunku rasti ne dėl to, kad jie neišlikę, o tik todėl, kad jie nebuvo tvarkingai užvadinti kaip būtent „Eurovizijos“ įrašai. Europos transliuotojų sąjunga taip pat turi vilties, kad konkurso gerbėjai galbūt turi kad ir nedidelę transliacijų įrašų dalį, turinio iš šių „Eurovizijos“ konkursų, naudotų dokumentiniams filmams ar prisiminimų laidoms, ar bent jų pačių namuose filmuotos medžiagos bei nuotraukų.

Iš 1956-ųjų „Eurovizijos“ išlikęs yra tik nugalėtojos Lys Assia pasirodymas jau laimėjus su kūriniu „Refrain“ bei šiek tiek trumpų pavienių fragmentų. Su 1964 metų konkursu situacija yra dar prastesnė – ilgą laiką turima buvo tik neilga nugalėtojos Gigliolos Cinquetti pasirodymo ištrauka. Tiesa, prieš mėnesį į oficialų kanalą buvo įkeltas ir atkurtas jau pilnas atlikėjos pasirodymas, sujungus anksčiau turėtą medžiagą su nauja, palyginti neseniai atrasta Suomijos nacionalinio transliuotojo YLE, kuris medžiagą atrado po gautų laiškų iš šalies „Eurovizijos“ gerbėjų. Tų metų konkurso medžiaga buvo prarasta, kaip manoma, per kilusį gaisrą Danijoje praėjus keliolikai metų nuo tos „Eurovizijos“.

Suomijos YLE pavyzdys įrodo, kad prarastų „Eurovizijų“ įrašus atgauti gali būti įmanoma, ir kad „Eurovizijos“ gerbėjai yra neblogas šaltinis tam. Verta paminėti ir tai, kad „Eurovizijos“ gerbėjai yra bandę atkurti šių metų konkursus iš visų turimų trumpų ištraukų pasitelkdami viską, kas yra turima, bei dirbtinio intelekto pagalbą.

Jeigu kartais turite bent šiek tiek medžiagos iš 1964 ar 1956 metų „Eurovizijos“ dainų konkursų arba žinote, kas galėtų turėti, Europos transliuotojų sąjunga kviečia parašyti el. pašto adresu [email protected].