Atrankos

Redaktorių verdiktas: (ne)stiprus Švedijos finalas

Andreas Joakimsson nuotr.

Jau kitą savaitę galime tikėtis paskutinių šių metų paraiškų, o šetadienį kulminacija artėja ir atrankų sezonui: savo atstovus išrinks Portugalijos, Islandijos ir Švedijos publika. Plačiau straipsnyje aptariame populiarųjį „Melodifestivalen“ finalą. Perskaitę verdiktą, įvertinkite ir bendrą komandos finalo dvyliktuko reitingą, pateiktą žemiau.

Kristina:

Jau nepirmus metus iš eilės mane nuviliantis „Melodifestivalen“ šį šeštadienį daug dėmesio iš manęs negaus. Finalinių dainų kokybė yra tikrai nebloga, bet dauguma pasirodymų visiškai neprikausto mano dėmesio. Nemažai dainų primena ankstesnių metų atrankų dalyvių paraiškas (pvz. „Freedom“ man primena Tusse ir Nano) ir tai yra tiesiog nuobodu. Vienintelė atlikėja, kurios pergale būčiau patenkinta, yra Cornelia Jakobs su „Hold Me Closer“. Nors jos kūrinys ir neišsiskiria taip mano norimu originalumu, bet jo klausydama jaučiu atlikėjos nuoširdumą. Taip pat, man visai patinka Liamoo ir Theoz kūriniai – jų „Eurovizijoje“ nenorėčiau, bet jie puikiai papildo mano grojaraštį!

Kristinos finalo trejetukas:

  1. Cornelia Jakobs
  2. Liamoo
  3. Faith Kakembo

Benas:

„Melodifestivalen“ finalą pavadinčiau solidžiu. Kaip visada, dauguma dainų nušlifuotos, tinkamos radijui ir kokybiškai pateiktos. Tiesa, sunku paneigti, jog Švedija jau kurį laiką yra užmigusi ant laurų ir nesistengia nustebinti.

Mano favoritas ir savotiška šio „Eurovizijos“ sezono „guilty pleasure“ yra Anders Bagge. Esu pavargęs nuo šiuolaikinių pop muzikos dainų, kuriose nėra melodingo ir stipriai nuo posmų išsiskiriančio priedainio arba vietoje jo skamba muzikinis pragrojimas bei pagal jį kartojama frazė. Daina „Bigger than the Universe“ man suteikia būtent tai, ko esu labai išsiilgęs, ir nukelia į praeito ir šio tūkstantmečio sandūrą, kai „Euroviziją“ laimėdavo dainos kaip „Love Shine a Light“ bei „Fly on the Wings of Love“. Gal melodija paprasta kaip „du plius du“, gal žodžiuose daug klišių, gal Anders nesistengia sukurti neregėto šou, bet nepaisant viso to, stiprus dainos priedainis, galingas Anders balsas ir nuostabūs mūsų planetos vaizdai jam už nugaros mane pastarosiomis savaitėmis pakylėja kaip niekas kitas.

Man patinka ir gerbėjų numylėtinė Cornelia Jakobs su „Hold Me Closer“, nors jos pasirodyme kiek pasigendu įdomesnių vizualinių sprendimų bei didesnės jos pačios energijos ir įsijautimo. Visgi nuoširdžiai linkiu jai laimėti — gal „Eurovizijos“ gerbėjai pagaliau galės ramiai miegoti po to, kai „Dotterdam“ traukinys du kartus taip ir nepasiekė kelionės tikslo.

Beno finalo trejetukas:

  1. Anders Bagge
  2. Cornelia Jakobs
  3. Anna Bergendahl

Justas:

Nors visas Melodifestivalen šiemet buvo vidutiniškas ir neturiu nei vienos mėgstamos dainos, kuri nebūtų patekusi į finalą, pats finalas laukia tikrai stiprus. Jame matau bent 6 dainas, kurias mielai išvysčiau „Eurovizijoje“. Visgi nuo pat pirmos laidos ši atranka man buvo apie vieną vienintelę atlikėją – Cornelia Jacobs. Jos daina „Hold me closer“ yra kažkas, kas pagaliau neskambėtų taip „švediškai“. Ši daina – tobulai netobula, o Cornelia atrodo ir skamba kaip pasaulinio lygio atlikėja. Todėl labai tikiuosi, kad švedai nepadarys klaidos ir pagaliau į konkursą išsiųs ne nušlifuotą ir nupoliruotą pop kūrinį, o kažką labai tikro.

Justo finalo trejetukas:

  1. Cornelia Jakobs
  2. Anders Bagge
  3. Medina

Tautvydas: 

Jau kelerius metus skundžiuosi Švedijos atranka, kuri anksčiau, be didesnės konkurencijos, būdavo mano mėgstamiausia. Nors šiemet buvo į atranką buvo įnešta naujų vėjų, tačiau kokybės tai nepridėjo. Nepaisant to, manau, kad šeštadienį vyksiantis finalas bus neblogas ir jame bus nemažai dainų, kurias įsitraukiau į grojaraštį. Mano asmeniniame geriausiųjų trejetuke vietas užima Klara, Cazzi, be atlikėja, kurios daina yra viena iš mano mėgstamiausių kol kas šiemet išgirstų dainų — Cornelia Jacobs su „Hold Me Closer“. Pirmajame etape išvystas pasirodymas iš karto atkreipė dėmesį, ir tikrai ne kažkokiais specialiais efektais. Puiki daina, perteiktos emocijos, tačiau tuo pačiu žavus nerūpestingumas ir laisvumas, kurį spinduliavo atlikėja, papirko. Jeigu Švedija nori šiemet „Eurovizijoje“ kovoti dėl aukščiausių vietų, į konkursą turi siųsti Cornelią.

Tautvydo finalo trejetukas:

  1. Cornelia Jakobs
  2. Cazzi Opeia
  3. Klara Hammarström

Gabrielius:

„Melodifestivalen“ yra bene vienintelė „Eurovizijos“ sezono atranka, kurią nuoširdžiai žiūriu jau beveik 10 metų. Žiūrinčiųjų šou negali palikti abejingų savo nepriekaištinga tiesioginės transliacijos kokybe, skandinaviško minimalizmo grafiniu ir scenos dizainu, įdomiais ir nenuobodžiais pasirodymų režisūriniais sprendimais, puikiai akcentuojama amžiaus diskriminacijos problema, siūlant auditorijai skirtingų stilių ir žanrų muziką, kurios klauso skirtingos kartos.

Nors kasmet atrankoje pristatomos dainos skamba beveik identiškai, švedų muzikos profesionalų kūriniai finale dažniausiai būna labai stiprūs. Šiemet, mano nuomone, jų taip pat netrūksta. Iš finalo dvyliktuko tėra tik 2 dainos, kurias mieliau praleidžiu ir klausau kitų.

Labiausiai šiemet įsiminė „Run to the Hills“ ir „Änglavakt“ melodijos. Klaros tipinę pop dainą labai subtiliai papildo ryškus ir efektingas apšvietimas, mistinė gamtos deivių tematika. Dažnai švedų pasirodymuose minusais lieka puikiai išdirbta choreografija, kuri robotizuoja atlikėjus ir nesuteikia jiems charakterio. Priešingai, šiuo bruožu visiškai neapibūdinčiau John atlikimo. Abejonių nekeliantis atlikėjo profesionalumas, nepriekaištingas vokalas, minimalistinė scenografija labai šauniai atspindi ir trapią dainą. Klausant angliškos dainos versijos „Lights Go Low“, aplanko lygiai tie patys jausmai.

Verta paminėti ir „Higher Power“ gražų dainos pateikimą, įdomiai pasakojantį dainos istoriją, kuri, deja, prasčiausias pastarųjų metų Annos bandymas atrankoje. Asmeniškai man labiau patiko ir Faith Kakembo „Crying Rivers“ kūrinys prieš porą metų nei „Freedom“. Kaip didžiausią grower galiu įvardinti Tone Sekelius dainą „My Way“. Po pusfinalio šis švediškas šlageris įstrigo galvoje bei nuolat pralinksmina ir primena ankstesnių metų legendinius numerius.

Gabrieliaus finalo trejetukas:

  1. Klara Hammarström
  2. John Lundvik
  3. Anna Bergendahl

Austėja:

Prie paties šou organizavimo Švedijoje neprikibsi. Garso kokybė, filmavimas profesionaliausi Europoje. Daugelyje pasirodymų galime matyti tikrai inovatyvių ir nematytų sprendimų. Kalbant apie muzikinę pusę, tai tikrai nėra pati stipriausia atranka, bet visgi nebloga. Keletą pastarųjų metų nusiviliu „Melodifestivalen“ pirmųjų kelių laidų metu, bet finalas vis tiek išeina stiprus, ir šie metai nėra išimtis. Taip pat — kaip ir kasmet, turiu keletą dainų (dažniausiai 2-3), kurių negaliu nustoti klausytis arba šiaip laikau visiškais šedevrais. Šiemet tokiomis išskirčiau 2 dainas. Visų pirma, tai Cornelia Jakobs ir jos daina „Hold Me Closer“ — su šia daina ryšys tiesiog kitoks. Kaskart norisi ją išgyventi kuo stipriau, ir norisi klausytis tarsi ypatingomis progomis, o ne sukti vėl ir vėl, kad tas ypatingas ryšys būtų išlaikytas. O mano antroje vietoje yra Cazzi Opeia su daina „I Can’t Get Enough“. Tai yra pats geriausias pavyzdys, kai dainos neįmanoma nustoti klausytis. Nežinau net kodėl, bet labai seniai kokią nors dainą klausiau tiek kartų iš eilės kaip šią. Taigi, bendrai paėmus, linkiu švedams kuo didžiausios sėkmės ir tikiuosi, kad pasirinks teisingai.

Austėjos finalo trejetukas:

  1. Cornelia Jakobs
  2. Cazzi Opeia
  3. Medina

Justas, Tautvydas ir Austėja išsamiau savo nuomonę pateikė šios savaitės podkaste, kurį išklausyti kviečiame čia. Visų redaktorių bendras Švedijos finalo vertinimas video įraše mūsų youtube kanale!

Kviečiame sekti Eurodieną socialiniuose tinkluose: Facebook, Instagram ir Youtube, o mūsų kas savaitę kuriamų podkastų galite klausytis SpotifyApple Music ir kitose tinklalaidžių platformose.

Komentuoti