Vaikų Eurovizija

„Vaikų Eurovizijos“ įdomybės: nuolat besikeičianti balsavimo sistema

RTR nuotr.

Nors „Vaikų Eurovizijos“ konkursas skaičiuoja tik devynioliktus gyvavimo metus, jis, kaip ir didžioji „Eurovizija“, jau pasižymi ganėtinai daug pokyčių balsavimo sistemoje. Tiesą sakant, „Vaikų Eurovizijoje“ balsavimo sistema yra atnešusi ne vieną kuriozą.

Vienas įdomus faktas – nuo 2005 iki 2015 m. visi dalyviai automatiškai gaudavo po 12 balų. Tuo buvo siekiama parodyti, kad visi dalyviai jau yra nugalėtojai ir norima, kad niekas namo negrįžtų su 0 balų.

Nuo 2003 iki 2007 metų „Vaikų Eurovizijoje“ viską spręsdavo žiūrovai telefoniniu balsavimu, išskyrus tais atvejais, jei žiūrovų balsavimo dėl kokių nors priežasčių nepavykdavo įgyvendinti – tuomet naudojami atsarginės komisijos balsai. Nuo 2008 m. pusę rezultatų sprendė žiūrovai, o kitą pusę komisija. Visai kaip šiais laikais pagrindinėje „Eurovizijoje“ – išskyrus tai, kad nuo 2012 iki 2015 metų tokį pat svorį, kaip viena dalyvaujanti valstybė, turėjo ir speciali vaikų komisija.

EBU nuotr.

Ši balsavimo sistema išsilaikė iki 2015 metų. 2016 m. žiūrovų balsavimo buvo atsisakyta – viena iš priežasčių buvo vis mažėjantis susidomėjimas konkursu bei balsavimo apimtys. Tiesa, tai, kad tais metais rezultatai buvo nuspręsti tik komisijos (pusė rezultatų nuspręsta vaikų komisijos, o kita pusė – suaugusiųjų), sukėlė šiokį tokį kuriozą. Kaip žinia, komisija pasirodymus vertina antrosios generalinės repeticijos metu, o tai reiškė, kad rezultatai organizatoriams jau buvo žinomi dar prieš tiesioginę transliaciją ir kad pasirodymai, kuriuos matėme, neturėjo jokios įtakos rezultatams.

EBU nuotr. 2016 m. Australijos atstovė Alexa Curtis

Ši sistema nebebuvo naudojama vėlesniuose konkursuose. 2017 metais buvo nuspręsta pasitelkti internetinį balsavimą, kuris turėtų 50% galios, o likusius 50% turėtų komisija. Internetinis balsavimas daug kam atrodė patrauklus tuo, kad yra nemokamas ir kad balsuoti leidžiama gyvenantiems ne tik dalyvaujančiose valstybėse. Visgi jis iš pat pradžių gavo kritikos dėl galimybės balsuoti už savo šalį ir todėl neišvengiamai didesnių galimybių laimėti didesnėms valstybėms ar toms, kuriose konkursas populiaresnis. Vis dėlto tokia sistema yra naudojama iki dabar. Laimė, vienas incidentas, įvykęs 2017 metais, vėliau nebepasikartojo – transliacijos metu balsavimui skirtu laiku balsavimo svetainė neatlaikė krūvio. Todėl dauguma žmonių teigė negalėję balsuoti ir palaikyti savo mėgstamiausių dainų bei atlikėjų. Šį incidentą EBU atstovas Gert Kark komentavo, kad, nors problema tikrai buvo ir sistemą teks tobulinti, visgi internetinis balsavimas apskritai buvo sėkmė. Nors žmonės ir negalėjo balsuoti transliacijos metu, tai buvo galima daryti 46 valandas iki transliacijos, todėl balsų buvo surinkta pakankamai. Be to, šis balsavimo metodas leido prisijungti ir asmenims, gyvenantiems nedalyvaujančiose šalyse. Jau nekalbant apie tai, kad 2016 konkursas su tik komisijos balsavimu paliko „blogą skonį“, nes tokiame renginyje publika turi būti kuo labiau įtraukiama.

Kaip manote, kokia balsavimo sistema „Vaikų Eurovizijoje“ būtų tinkamiausia?

Komentuoti