Post Scriptum

20 metų „Eurovizijoje“: Lietuva vis dar laukia pergalės

EBUPraėjusią savaitę LRT buvo parodytas jubiliejinis koncertas, skirtas pažymėti Lietuvos 20 metų kelią „Eurovizijos“ dainų konkurse. Per šiuos metus buvo ir skaudžių nusivylimų, ir laimingų akimirkų, tačiau pergalės dar nesulaukėme. Kaip vertinti nueitą kelią ir ko galima tikėtis ateityje?

Pirmąjį atstovą – Ovidijų Vyšniauską – į „Eurovizijos“ dainų konkursą Lietuva išsiuntė dar, kaip ne vienas pasakytų, gūdžiais 1994 metais. Niekas tuo metu neturėjo supratimo, ko reikia šiam konkursui – kokią dainą pasirinkti, kad būtum išgirstas ir įvertintas. Lyriška baladė „Lopšinė mylimajai“ ir atlikėjo nuoširdumas (o dar ir privaloma lietuvių kalba!), akivaizdu, nepakerėjo Europos – Lietuva vienintelė tais metais iš kitų valstybių negavo nė vieno taško ir liko paskutinėje 25 vietoje. Vertinimas? Beribis lyrizmas, teksto gilumas, kurį gali suvokti tik žodžius suprantantis žmogus (net Lietuvoje ne visi išlemena žodį lietuviškai, ką jau kalbėti apie likusią Europą), o melodijos įmantrumu turbūt norėjo perspjauti patį Paganinį! Padainavę kažką panašaus į „Du gaidelius“, manyčiau, kur kas daugiau būtume pasiekę. Nors reikia pripažinti, O. Vyšniausko balsas – užburiantis. Bet, pasirodo, užbūrė tik lietuvius.

Pirmas blynas gerokai prisvilęs. Bet pamirškim jį ir judėkim toliau. Tik laimės kūdikiui, ir tam ne visada, gali pasisekt iš pirmo karto! Taigi, penkerius metus pailsėjom, pagalvojom, kas ta keistoji „Eurovizija“ yra ir nusprendėme – reikia išmėginti dar kartą!

1999 metais Lietuvos vėliava „Eurovizijos“ dainų konkurse buvo patikėta Aistei Smilgevičiūtei ir žemaičių kalba atliktam „Strazdui“. Originalu! Bet ir vėl pro šalį. Nelikom su nuliu, aplenkėm NET tris valstybes, bet… kas iš to? 20 vieta – ne ta, apie kurią svajoji vykdamas į grandiozinį konkursą. Vertinimas? Juozas Statkevičius kūrė kostiumą? Iki šiol negaliu tuo patikėti! O judesiai judesėliai – lyg šienautų pievą. Teigiama pusė? Vokalas – tobulas, bet tik tiek. Sakysite, rezultatui pakišo koją tai, kad pasirodėme pirma? Gal šiek tiek tiesos yra, tačiau tai ne viską lemia.

Po metų vykstančiame „Eurovizijos“ konkurse Lietuvos niekas nelaukia – tenka skaičiuoti mėnesius, savaites ir dienas iki dar kitų metų. Laukdami mąstome, kokį renesansą surengti, kad nustebintume Europą.

2001 m. Lietuvoje pirmą kartą surengiama atvira nacionalinė atranka. Tačiau ji nepasižymėjo išskirtinėmis dainomis, nors ir scenoje pasirodė tuo metu bene garsiausi Lietuvos atlikėjai. Taigi, beveik be konkurencijos buvo nuspręsta, kad į Kopenhagą (Danija) turi važiuoti internacionalinė grupė „Skamp“. Pirmą kartą šūvis ne pro šalį! Užimta 13 vieta, kuri plačiai atveria duris į kitų metų „Euroviziją“. Ačiū Rusijai už įvertinimą (10 taškų). Vertinimas? Pasiekimai kalba patys už save – ką čia jau ir pridursi.

Giliai atsidusome – ir Lietuva kažką muzikos fronte sugeba (turint omeny, koks keistas europiečių skonis!). Keliaujame į Taliną!

Prisimenate tą juokingą Aivaro Stepukonio beretę 2002 m.? Taip! Bet visgi ryškiau atmintyje man įstrigo keisti pritariančiųjų vokalisčių judesiai. Ir kokios spalvos! Šią „Euroviziją“ žiūrėjau kokius 300 kartų. Ne, meluoju – turbūt bus kokie 400 kartų. Kodėl? Nes tai pirmas konkursas, kurį stebėjau tiesiogiai, tad įsirašiau į kasetę. Ir vis atsukinėjau. Tais metais ir mažumėlę pakvaišau dėl šio konkurso. Bet gana apie mane. Lietuvą pastebėjo tik Latvija, Estija ir Rusija. Taigi, 12 taškų ir priešpaskutinė vieta. Vertinimas? Vokalas geras, bet jo niekas negirdėjo, nes išplėtę akis spoksojo į tą žymiąją beretę, keistus judesius ir buvo užhipnotizuoti ryškių spalvų! Apranga – kažkoks nesusipratimas nuo galvos iki kojų. Taip, dainuojama apie laimę ir pan., bet ne visiems šie žodžiai asocijuojasi su vaivorykšte.

Atėjo metas eilinį kartą praleisti ateinančių metų „Eurovizijos“ dainų konkursą.

Kai Lietuva 2004 m. sugrįžo į konkursą, susidūrė su naujove – pusfinalio barjeru. Stambulo (Turkija) scenoje savo pasirodymo eilės sulaukė Lino ir Simonos duetas su eiline balade apie meilę seilę „What’s Happened To Your Love“. Finalas taip ir liko neįgyvendinta svajonė. Šiaip ne taip sukrapštyti 26 taškai leido užimti tik 16 vietą pusfinalyje. Vertinimas? Mimai – gal ir gera idėja, bet jie dingo kažkur scenos gilumoje. Visa kita – primityvu, vokalas – ne pats geriausias.

Dar vienas nesėkmingas pusfinalis Lietuvos laukė po metų. „Laura and the Lovers“ su daina „Little By Little“ 2005 m. pusfinalyje liko paskutiniai, įvertinimo (greičiau kurčio balsavimo!) sulaukę tik iš latvių ir emigrantų Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Vertinimas? Pritariančios vokalistės savo „pjovimu pro šalį“ nustelbė visą pasirodymą. Daugiau nėra ko pridurti.

Reikia kažką radikaliai keisti! Imti ir į sceną atpūsti tikrą uraganą! Būtent taip 2006 m. Atėnuose padarė „LT United“. Sveikinimai už drąsą! Ir jei ne Lordi, ką gali žinoti, gal pirma vieta tais metais būtų atitekusi Lietuvai. Visa salė ūžė, švilpė, trypė kojom, bet patyrusiems scenos vilkams tai nerūpėjo – 5 vieta pusfinalyje, 6 vieta finale. Vertinimas? Cinizmas šioje vietoje sveikintinas! Ir nesvarbu, ar tai daina, ar tik skanduotė. Svarbu ne įtikti visiems, o nepalikti abejingų. O ar gerai, ar blogai apie tave galvoja – nesvarbu.

Pasilinksminom ir gana. Vėl grįžtame prie baladžių. Lietuva 2007 m. („4fun“ – „Love Or Leave“ – finale užimta 21 vieta, bet kas žino, ar būtų patekę į finalą, jei ne praėjusių metų pasiekimas ir garantuota vieta finale), 2008 m. (Jeronimas Milius – „Nomads In The Night“ – 16 vieta pusfinalyje) ir 2009 m. (Sasha Son(g) – „Love“ – 23 vieta finale) bandė bristi vis į tą patį vandenį. Vienais metais iš klaidų nepasimokome, todėl reikia jas pakartoti. Protinga?! Vertinimas? Šešėlių teatras – gal ir originalu, bet kažko vis tiek trūko, ne laiku ir ne vietoje. Europiečius galėjo užburti J. Miliaus žiedai? Naivu. O Sasha Son(g) buvo bene stipriausias iš visų ligi šiol pasirodęs Lietuvos atstovas. Gaila, tikrai gera daina neatsidūrė laiku ir vietoje, todėl turėjo tenkintis tik 23 vieta finale. Vertinimas? Koją pakišo pirmas pasirodymo numeris, nes visa kita buvo puiku!

2010 m. „Inculto“ turbūt mąstė, kad tik nusimes kelnes ir jau visa Europa puls jiems po kojomis. Užmiršo, kad vis dėlto čia dainų konkursas. Pokšto tipo daina „Eastern European Funk“ neperžengė pusfinalio barjero, kuriame liko 12 vietoje. Vertinimas? Žaisliniai instrumentai, blizgančios trumpikės ir anaiptol netobulas vokalas. Neįžvelgiu nė vieno pliuso!

Kaipgi Lietuva be baladžių? Nuo jų atsikvėpti leidžiama tik metus. Ir tai tik kartais. 2011 m. už Lietuvą kovojo Evelina Sašenko su prancūziškąja „C’est Ma Vie“. Pagaliau Lietuva finale! Ir 19 vieta. Vertinimas? Tobulas vokalas, labai graži daina, nuostabi suknelė (tik nepritaikyta Evelinos figūrai!). O kad Europa neįvertino… Jiems pasirodė geresni bebalsiai azerbaidžaniečiai – juk jie turi naftos ir dangoraižių!

2012 m. į Baku (Azerbaidžanas) išskrido Donatas Montvydas (Donny Montell) ir atliko „Love Is Blind“. Atrodo, dar kartą pralaužėme ledus. Bent jau pusfinalyje – užimta 3 vieta. Finale Lietuvai sekėsi ne taip gerai – 14 vieta. Vertinimas? Tas neįtikėtinas suktukas buvo vertas pirmos vietos! Be to, Donato vokalas nepriekaištingas. Dar kartą visiškai nesupratau tų balsuojančių europiečių.

Ir galiausiai, 2013 m. Malmė (Švedija). Lietuvai atstovavo beveik niekam iki tos akimirkos nežinomas Andrius Pojavis su savos kūrybos daina „Something“. Šiaip ne taip prasibrauta į finalą. O ten likome gale – 22 vietoje. Vertinimas? Vokalas neblogas, nors atlikėjas akivaizdžiai jaudinosi. Tačiau svarbiausia – dainoje trūksta sprogimo!

Taigi, praėjo 20 metų istorijos. Vis dar laukiame pergalės. Ir estai, ir latviai nugalėtojų titulais jau džiaugėsi, o mes lyg trečias brolis Jonas liekame. Bet, kaip toje pasakoje, galiausiai turėtų viskas būti gerai. Reikia tikėti ir laukti.

Ką išsirinksime šiais metais? Atrodo, pasikeitusios nacionalinės atrankos taisyklės žada daug gero, tačiau ar tikrai jos išeis į naudą, bus matyti tik įveikus visus atrankos barjerus. Teigiama pusė, kad pagaliau šiais metais nacionalinė atranka tapo tikrų balsingų atlikėjų konkursu, o ne skirta vien tiems, kurie bet kuria kaina veržiasi į sceną – ir visai nesvarbu, ar jie bent pataiko į toną. Sveikintina! Visa Lietuva (gerai, ne visa, o tik jos dalis) laukia rezultatų. Ir, žinoma, didžiojo „Eurovizijos“ dainų konkurso Danijoje! Gal 2015 m. susitiksime Lietuvoje?

8 komentarai

  1. Taip ir įvyktų, jei atlikėjas nebūtų paliktas vienas. Kai pažiūriu kad ir X faktorių, tai ten tokių gerų vaizdinių idėjų prigalvota būna: veidrodinės pirštinės atspindinčios lazerius, raudonų šilkinių medžiagų traukimas iš švarko (tipo kraujuojanti širdis). Pagalvoju, kodėl viso to mes nenaudojam eurovizijoje? Tokio lygio kaip pernai Azerbaidžanas mums nepasiekti, bet būti įdomesniems, o ne tik stovėti ir dainuoti tikrai galima. Tik reikia komandinio darbo ir šiek tiek pinigų žinoma.

  2. aš irgi už Italiją arba Lietuvą visom keturiom! galėtų pagaliau galutinai įvertinti San Remo kokybę ir skirt pirmą, o ne antrą ar kokią kitą vietą Italijos atstovams. nes visi jie be išimties – nerealiausi!

  3. Autore, jūs geriau nerašykite tokių straipsnių, nes viskas gavosi labai dirbtinai ir visiškai nesiskaito. 🙂

  4. Bebalsiai azerbaidžaniečiai? Rimtai? Man jie tikrai buvo verti pergalės. bet dar labiau buvoverti Sabina Babayeva ir Faridas Mamadovas;)

  5. Tie, kurie laimėjo azerai man nepatiko. Bet taip, Farid, Aysel su Arash, Safura galėjo laimėt. :)))

  6. kiek žmonių – tiek nuomonių. o kas buvo vertas ar nevertas laimėti – labai sudėtinga spręsti, nes pergalei pasiekti reikia daugybės faktorių. o kartais – tik pinigų.

Komentuoti