Į „Eurovizijos“ atranką Sati sugrįžta su kūriniu „Light is the one“

Jau šį šeštadienį, antrajame „Eurovizijos“ atrankų pusfinalyje, tarp devynių savo laimę bandysiančių konkurso dalyvių išvysime ir Sati. Šįkart atlikėja žiūrovams paruošė kūrinį „Light is the one“, kurį ir kviečiame išgirsti:

Po 2010 metų ryškaus pasirodymo su „Agama“ daugelio buvote vadinami muzikiniu atradimu. Kaip atsitiko taip, jog beveik dvejus metus Tavęs negirdėjome?

Projektas „Agama“ buvo puikus, tačiau visiškai jame perteikta mano kūryba buvo tik „Field of Kings“ dainoje… Joje girdima mano aistra kino filmų takelių žanrui. Myliu tokio stiliaus muziką, kurioje yra tiek gilaus jausmo, emocijų išraiškos ir klasikinės muzikos didingumo. „Agama“ iširo, nes didžioji dalis kūrinių buvo kolegos kūrybos išraiška. Trumpai tariant, jis darė savo kūrinius, aš įdainavau. Kai kurių dainų vokalines improvizacijų partijas kūriau pati; kur operinis atlikimas, ten įsijausdavau geriausiai. Tačiau mums buvo per ankšta kurti kartu, nes aš norėjau išreikšti daugiau savo kūrybos, o jis savo. Todėl beveik iškart po „Eurovizijos“ pasirodymo 2010 metais pasukome savais keliais.

Plačiai auditorijai buvau dingusi… Tačiau dainavau įvairius kūrinius, kuriuos vadinu juodraščiais. Jau seniai planavau mokytis dirbti su įvairiomis programomis, su kuriomis pati įgyvendinčiau savo kurtus kūrinius. Mokiausi ir bandžiau kurti, tačiau nusprendžiau, kad visų pirma man reikia susidėlioti savo vidinę savijautą, prisikaupti teigiamų emocijų, todėl daug laiko skyriau savęs gryninimui, meditacijoms… Dabar sugrįžau.

Kodėl „Eurovizija“? Ką šis konkursas turi tokio, kas traukia?

Asmeniškai man „Eurovizija“ patinka savo galimybėmis ir įvairove. Joje susirenka įvairiausio amžiaus ir stiliaus atlikėjai, nepriklausomai ar esi žinomas, ar ne. Taip pat man patinka dalyvauti „Eurovizijoje“, nes niekada nežinai, ar laimėsi ir kokia sėkmė lydės tavo kūrinį, tai lyg loterija. Loterijoje niekada nežaidžiu, todėl lieka vienintelis azartas čia (juokiasi — red. past.).

Ar galėtum palyginti 2010-ųjų atranką ir dabartinę? Kaip skiriasi tavo nusiteikimas, požiūris?

Hm… na, ji kitokia, nes kūriniai ir atlikėjai nauji (juokiasi — red. past.). Mano nusiteikimas puikus! Esu kupina meilės ir šviesos visiems žmonėms, pasauliui, visatai.

Kūriniai skirtingi… Nors kažkokia dvasia vis tiek juntama, nes tiek „Field of Kings“, tiek „Light is the one“ — mano visiškai išjausti kūriniai melodijos ir atlikimo prasme. Šiuo atžvilgiu jaučiuosi puikiai. „Field of Kings“ tiesiog gal rimtesnis ir jame daugiau folk motyvo bei operinio. Šis kūrinys („Light is the one“ — red. past) įdomus savo dainavimo manieringumu. Seniai norėjau kažką sukurti panaudodama savo keletą dainavimo manierų. Šiemet būtent tai ir įgyvendinau. Kūrinys „Light is the One“, manau, turėtų patikti platesnei žmonių grupei, nes jame melodija ne klasikinė. Ši daina artimesne popkultūrai, tačiau to nebuvo dirbtinai siekiama. Tiesiog šiemet man norėjosi būtent tokios dainos.

Apie ką yra kūrinys „Light is the one“?

Šis kūrinys apie mano troškimą, kad visi žmonės gyventų harmoningai, kad jie butu kupini šviesos, laimės ir pilnatvės. Šviesos šaltinis yra vienintelis, tik leiskime jam apgaubti iš vidaus ir tekėti per mus… Šviesoje galime matyti tobulą pasaulį, kuris mums suteiks džiaugsmą ir harmoningą pilnatvę.