Eurovizija 2015 (atrankos)

Neringa Šiaudikytė: jei visi kalbėtų, kad esi tobulas – netrukus degraduotum

Andžej Rus (Eurodiena.lt) nuotr.
Andžejaus Ruso (Eurodiena.lt) nuotr.
Andžejaus Ruso (Eurodiena.lt) nuotr.

Neringa Šiaudikytė nėra naujokė nei scenoje, nei „Eurovizijos“ atrankose. Ši ryški dainininkė kaskart stengiasi nustebinti žiūrovus savo išskirtiniu įvaizdžiu ir nuoširdžiu pasirodymu. Nusprendėme pakalbinti Neringą ir sužinoti, kokiomis nuotaikomis gyvena į „Eurovizijos“ atrankų sūkurį patekęs atlikėjas.

Sveikiname įveikus pirmąjį iškritimo etapą! Nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje pasirodote jau nebe pirmus metus. Kas Jus pastūmėjo dalyvauti šį kartą?

Laimėti „Euroviziją“ nori kiekvienas atlikėjas. Turbūt tai ir yra atsakymas, kodėl dalyvauju šiame konkurse. Nors žinau, jog nugalėti šiais metais bus sunku ne vien dėl stiprių konkurentų, bet ir dėl to, jog tenka atlikti ne man sukurtą „eurovizinę“ dainą.

2013 metais atrankoje dalyvavote su savo kūriniu „Used to be“, o šiemet turėsite atlikti svetimas dainas. Kuris atrankos formatas Jums yra priimtinesnis ir kodėl?

Aš visgi būčiau už tai, kad kiekvienas atlikėjas dalyvautų su savo daina ir su ja konkuruotų. Tegu nesupyksta prodiuseriai, bet ankstesnis formatas atnešė į sceną daugiau stabilumo ir kokybės. Praėjusiais metais buvo ir tokių, kurie painiojo dainos tekstus. Prisipažinsiu, aš ir pati dažnai pergyvenu, kad pamiršiu dainos tekstą. Aš manau, jog mano startas buvo daug stipresnis nei praėjusius ir šiuos metus kartu sudėjus. Startavau su daina, kurią buvau kaip reikiant „atidirbusi“.

Šeštadienį atliksite Monikos Linkytės dainą „Skęstu“. Kaip reagavote sužinojusi, jog atrankoje dainuosite šį kūrinį anksčiau už pačią Moniką?

Šios dainos aš nesirinkau, tad reakcija buvo dvejopa. Nusivyliau tuo, jog esu vienintelė, kuri dainuos jau girdėtą dainą, tad buvo labai sunku ruoštis ir galvoti, kaip paruošti šį kūrinį kitaip, nei jį jau yra atlikusi Monika. Bet galiu pasakyti, jog dainuoti „Skęstu“ man labai patiko. Perdaryta versija gavosi labai lyriška, emocionali ir jaudinanti.

Andžejaus Ruso (Eurodiena.lt) nuotr.
Andžejaus Ruso (Eurodiena.lt) nuotr.

Ar stebite „Eurovizijos“ dainų konkursą? Gal galėtumėte išvardyti kelis konkurso kūrinius, kurie Jums paliko didžiausią įspūdį?

Be abejo, stebiu šį konkursą. Visi laimėtojai buvo labai skirtingi. Praėjusių metų nugalėtojos daina padarė neišdildomą įspūdį. Na ir, žinoma, patiko Loreen su „Euphoria“.

Aktyviai koncertuojate ne tik kaip solo atlikėja, bet ir su grupe „Naujosios pupytės“. Dalyvavimas atrankoje greičiausiai atima nemažai laiko. Kaip viską spėjate? Iš kur semiatės įkvėpimo?

Įkvėpimo semtis nereikia, nes mano galvoje yra neužgęstantis variklis. Kartais net per šventes ar laisvadienius užpuolu kurią nors stilistę su nauja idėja arba dainų prodiuserį su naujai gimusiu projektu. Aš tuo gyvenu, tuo kvėpuoju ir man nereikia semtis jokių įkvėpimų, nes tai mano gyvenimas ir kasdienybė. Kartais galvoju, kad darau per mažai, bet tuomet neliktų nei antrosios pusės, nei šeimos ar draugų. Reikia juk skirti laiko ir jiems (šypsosi – red. pastaba).

Žiūrovai turėjo galimybę stebėti Jūsų pasirodymus ne tik „Eurovizijos“ atrankose, bet ir „Chorų karuose“, „Lietuvos balse“ bei „Žvaigždžių duetuose“. Ko pasisėmėte iš šių muzikinių projektų? Kokie yra Jūsų tolimesni karjeros planai?

Kiekvienas projektas buvo labai didelė arba įdomi patirtis. „Chorų karai“ išmokė mane komandinio darbo. Nesvarbu, jog dainuoju gerai, bet tokių be manęs buvo dar penkiolika. Turėjome dalytis partijomis ir kartais būdavo skaudu, kai negaudavau dainuoti solo. Tai mane profesionaliai paruošė tolimesniam keliui. Kartais tekdavo paras leisti repeticijų salėse ir įrašų studijose. Paragavau juodo darbo, išmokau atsiduoti ir neskaičiuoti laiko. „Lietuvos balsas“ užaugino gerą „skūrą“. Visgi išėjau viena – kaip solistė, kaip karys lauke, kurį visi apžiūrinėjo, kritikavo, komentavo. Buvo labai sunku išmokti priimti kritiką teisingai, pasižiūrėti į save iš šono ir neleisti nusvirti rankoms. Juk esi jaunas ir ambicingas, atrodo dabar ateisi, kaip dėsi ir visi aikčios. Deja, viskas nėra taip paprasta, o dėl didelio jaudulio kartais tas noras ir emocijos visai neatsiskleisdavo. „Lietuvos balsas“ iš tiesų davė labai daug. Džiaugiuosi, kad turėjau progą ten sudalyvauti. Na, o duetai po visų patirčių buvo nesunkus riešutėlis. Sunkiausia buvo išmokti suvaidinti pasirodymą, nes tai man buvo nauja. Kaip ir sakiau, kiekvienas projektas buvo naudingas, nes išmokau žiūrėti į visa tai sveikai ir ne verkti, jeigu nepavyko, o pasimokyti iš savo klaidų ir eiti į priekį. Kol kas priklausau grupei, taip pat turiu daug solinių projektų su gyva instrumentine grupe, klubinės muzikos programą, programą su šokėjomis ir didžėjumi. Mano planai – mokytis aktorystės ir šokio, tą jau ir darau. Svarbiausias tikslas – tobulėti.

Keli žodžiai mūsų skaitytojams.

Skaitytojams norėčiau pasakyti ačiū už tai, jog net karti ir žeidžianti kritika neleidžia pasiduoti ir verčia tobulėti. Jei visi kalbėtų, kad esi tobulas – netrukus degraduotum. Ačiū visiems, kas mane palaiko ir klausosi mano muzikos. Ačiū ir tiems, kurie manęs galbūt nemėgsta – aš pasiruošusi užkariauti ir jų širdis. Esu jauna, kartais nepavyksta išpildyti visų savo lūkesčių, bet stengiuosi ir manau, ateis diena, kai neliks nė vieno man abejingo (šypsosi – red. pastaba).

Dėkojame Neringai už nuoširdų pokalbį ir linkime didžiausios sėkmės tiek atrankoje, tiek tolimesnėje karjeroje.

1 Komentaras

Komentuoti