Šalių pasiekimai

Šalių pasiekimai: Liuksemburgas

herbas

herbas„Šalių pasiekimų“ skiltyje šį kartą apžvelgsime, kaip „Eurovizijos“ dainų konkurse sekėsi Liuksemburgui. Mažiausia iš trijų Beneliukso bloko valstybių (Beneliuksą sudaro Belgija, Olandija ir Liuksemburgas) pasaulio žemėlapyje užima vos 2586,4 km2, joje gyvena apie 0,5 mln. žmonių. Oficialių kalbų šalis turi net tris: liuksemburgiečių, vokiečių ir prancūzų. Didžiąją Kunigaikštystę Liuksemburgą (toks oficialus šalies pavadinimas) nuo 2000 m. valdo Didysis Kunigaikštis Henri.

Liuksemburgas yra viena iš valstybių, dalyvavusi pirmajame „Eurovizijos“ dainų konkurse, kuris 1956 m. vyko Lugano miestelyje (Šveicarija). Nuo debiuto iki 1993 m. Liuksemburgas praleido tik 1959 m. konkursą ir net 5 kartus džiaugėsi pergalėmis. Tačiau 1994 m. buvo nuspręsta neribotam laikui pasitraukti. Oficiali priežastis – prasti rezultatai 1980–ųjų pabaigoje ir 1990–ųjų pradžioje.

2004 m. RTL televizija paskelbė apie norą sugrįžti į „Euroviziją“ po 11 metų pertraukos. Tačiau dėl finansavimo nesklandumų šios minties vėliau buvo atsisakyta. Po metų (2005 m.) vėl pasklido gandai apie galimą Liuksemburgo grįžimą į konkursą. Šiek tiek vėliau RTL paskelbė, kad niekada nesugrįš į konkursą. 2008 m. RTL oficialiai paskelbė, kad jiems trūksta motyvacijos, norint sugrįžti. Nors, tiesą sakant, kiekvienais metais vis iš naujo galima išgirsti vis naujų gandų apie galimą grįžimą. Kada tai įvyks (jei išvis įvyks), kol kas niekas tiksliai nežino.

Dėl nedidelio valstybės dydžio ir mažos vidaus rinkos dauguma atlikėjų, atstovavusių Liuksemburgui, buvo iš kitų šalių – daugiausiai iš Prancūzijos. Visi penki laimėtojai taip pat buvo nevietiniai: keturi iš Prancūzijos ir vienas iš Graikijos. Per visą „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavimo istoriją tik septyni atlikėjai buvo kilę iš paties Liuksemburgo.

1956 m. – debiutas

Pirmame „Eurovizijos“ dainų konkurse Liuksemburgui atstovavo prancūzų atlikėja Michèle Arnaud. Ji Lugano (Šveicarija) scenoje atliko dvi dainas: „Ne crois pas“ („Netikėk“) ir „Les amants de minuit“ („Vidurnakčio mylimieji“). Nors tais metais buvo paskelbtas tik nugalėtojas, o kitos vietos neskirstomos, tačiau prieš porą metų išleistoje knygoje apie „Eurovizijos“ dainų konkursą kažkas kažkokiu mistiniu būdu vis dėlto sugebėjo apskaičiuoti, kaip išsidėstė kitos dainos. Pasak knygos autoriaus, debiutiniais metais Liuksemburgui atiteko, atitinkamai, 13 ir 6 vietos.

1957 m. – 4 vieta

Į Frankfurte (Vokietija) surengtą „Euroviziją“, atstovauti Liuksemburgui, išvyko dar viena prancūzų atlikėja Danièle Dupré su daina Amours mortes (tant de peine)“ („Mirusi meilė (labai daug skausmo)“). Surinkusi 8 taškus (4 gauti iš Italijos, 3 – iš Austrijos, 1 – iš D. Britanijos), tais metais kunigaikštystė užėmė 4 vietą tarp 10 dalyvavusių valstybių.

Danièle vaikystę praleido Brazilijoje, vėliau sugrįžo į Prancūziją. Čia pasirodė filme „La Parisienne“ ir pradėjo mokytis operinio dainavimo. Vėliau įrašė nemažai dainų, tačiau karjeros aukštumų taip ir nepasiekė. 1958 m. pasitraukė iš muzikos verslo. 1999 m. atlikėja davė interviu Prancūzijos OGAE (Eurovizijos gerbėjai) žurnalui, kuris vėliau buvo išverstas į anglų kalbą ir paskelbtas žurnale „Eurosong News“ (pagrindinis OGAE žurnalas).

1958 m. – 9 vieta

Nedideliame Hilversiumo mietelyje (Olandija) vykusiame konkurse Liuksemburgui atstovavo Belgijos dainininkė Solange Berry. Scenoje ji atliko lyrišką baladę „Un grand amour“ („Didelė meilė“). Gavusi vos 1 tašką iš Šveicarijos, tais metais atlikėja Liuksemburgui pelnė 9 vietą (iš viso dalyvavusių valstybių buvo dešimt), kurią pasidalino kartu su Nyderlandais.

1960 m. Solange Berry dalyvavo Belgijos nacionalinėje atrankoje į didžiąją „Euroviziją“, tačiau pergalės ten nepelnė ir dar kartą į konkursą neišvažiavo.

1960 m. – 13 vieta

Praleidęs 1959 m. konkursą, Liuksemburgas į „Euroviziją“ grįžo 1960 m. Londone (D. Britanija). Tačiau grįžimas nebuvo sėkmingas. Atstovauti gimtajai šaliai buvo išrinktas dainininkas, poetas, DJ‘ėjus, televizijos komentatorius – tiesiog visų galų meistras – Camillo Felgen. Jis atliko dainą liuksemburgiečių kalba „So laang we’s du do bast“ („Tiek ilgai, kiek tu esi čia“). Akivaizdu, kad vertintojų ši daina nesužavėjo – tik Italija skyrė 1 tašką. Tad Liuksemburgas liko paskutinėje – 13 – vietoje. Felgen buvo pirmas liuksemburgietis, atstovavęs kunigaikštystei, taip pat jis buvo pirmas, dainavęs liuksemburgiečių kalba. Tačiau tai buvo nepaskutinis kartas, kai dainininkas pasirodė didžiojoje „Eurovizijoje“.

1961 m. – 1 vieta

Pirmąją pergalę į Liuksemburgą parvežė prancūzų komikas ir dainininkas Jean – Claude Pascal. Jis Kanuose (Prancūzija) vykusioje „Eurovizijoje“ atliko kūrinį „Nous les amoureux“ („Mes mylime“). Surinkęs 31 tašką, Liuksemburgas įtikinamai aplenkė kitus 15–ą šalių atstovus.

Jean – Claude Pascal (tikrasis vardas Jean – Claude Villeminot) gimė 1927 m. spalio 24 dieną Paryžiuje (Prancūzija). Po Antrojo pasaulinio karo Pascal‘is studijavo Sorbono universitete, vėliau dirbo mados ir teatro bei kino srityse. Dainininkas į didžiąją „Eurovizijos“ sceną dar kartą grįžo po dvidešimties metų. Jean – Claude Pascal‘is mirė 1992 m. gegužės 5 dieną.

1962 m. – 3 vieta

Liuksemburgo sostinėje surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse savų žiūrovų auditorijai pasirodė prieš porą metų jau tokio renginio skonio ragavęs Camillo Felgen. Šį kartą jam sekėsi kur kas geriau – tarp 16 dalyvių užimta aukšta 3 vieta. Dainininkas prancūzų kalba atliko dainą „Petit bonhomme“ („Mažas draugas“).

 1963 m. – 8 vieta

Londone (D. Britanija) kunigaikštystei atstovavo graikė Nana Mouskouri su daina „À force de prier“ („Atkakliai melstis“). Baladėje pasakojama apie meilę, kurios siekiama meldžiantis. Beje, atlikėja šią dainą įrašė ne tik prancūzų, bet ir vokiečių, anglų ir italų kalbomis.

Surinkusi 13 taškų, Nana Mouskouri Europos dainų konkurse Liuksemburgui tarp 16 dalyvavusių valstybių pelnė 8 vietą.

 1964 m. – 4 vieta

Garbė atidaryti „Eurovizijos“ dainų konkursą Liuksemburgo atstovams teko Kopenhagoje (Danija). Tais metais kunigaikštystei atstovavo prancūzas Hugues Aufray. Jis atliko dainą „Dès que le printemps revient“ („Kai tik pavasaris ateina“). 14 taškų leido pakilti iki 4 vietos (aplenkta 12 konkurentų).

Beje, atlikėjas savo karjerą pradėjo ir labiausiai išpopuliarėjo dainuodamas ispanų kalba. Vėliau perdainavo ne vieną Bobo Dylano kūrinius.

 1965 m. – 1 vieta

Neapolyje (Italija) visiems konkurentams „nušluostė nosį“ Liuksemburgui atstovavusi prancūzė France Gall (tikrasis vardas – Isabelle Geneviève Marie Anne Gall). Per 32 metus trukusią išties aktyvią karjerą atlikėja išleido 22 albumus bei daugybę populiarumo viršūnę pasiekusių singlų. „Eurovizijos“ dainų konkurse France Gall komisiją pakerėjo  Serge Gainsbourg sukurtu „Poupée de cire, poupée de son“ („Vaško lėlės, pjuvenų lėlės“) kūriniu.

1966 m. – 10 vieta

Liuksemburge vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse valstybei atstovavo prancūzė Michèle Torr ir atliko dainą „Ce soir je t’attendais“ („Šiąnakt aš laukiau tavęs“). Su 7 taškais dainininkė užėmė 10 vietą. Iki šių dienų Michèle aktyviai dirba pramogų pasaulyje: yra išleidusi 2 knygas; 2008 m. ir 2012 m. pasirodė muzikiniai albumai. Beje, Michèle Torr 1977 m. „Eurovizijoje“ atstovavo Monakui ir užėmė 4 vietą.

 1967 m. – 4 vieta

Po metų dainų konkursas atkeliavo į Austrijos sostinę Vieną. Čia po Liuksemburgo vėliava pasirodė graikė Vicky. Ji komisijos simpatijas pelnė, atlikusi dainą „L’amour est bleu“ („Meilė yra mėlyna“). 17 taškų leido pakilti iki garbingos 4 vietos, į priekį praleidžiant tik Didžiosios Britanijos, Airijos ir Prancūzijos atstovus. Tai nebuvo paskutinis kartas, atstovaujant Liuksemburgui. Kokia vieta buvo iškovota 1972 metų konkurse, sužinosite šiek tiek vėliau.

 1968 m. – 11 vieta

Karališkoje Alberto arenoje Londone (D. Britanija) „Eurovizijos“ scenoje kaip Liuksemburgo atstovai pasirodė  . Duetas atliko meilės dainą Nous vivrons d’amour“ („Mes gyvensime dėl meilės“). Gavę 5 taškus, mažosios valstybės atstovai tais metais 11 vietą pasidalino su Portugalija.

 1969 m. – 11 vieta

Madride (Ispanija) šaliai atstovavo jau „eurovizinės“ patirties turėjęs prancūzas Romuald (du kartus „Eurovizijos“ dainų konkurse jis atstovavo Monakui). Daina „Catherine“ sulaukė 7 taškų, kas leido Liuksemburgui užimti 11 vietą tarp 16 dalyvių. Primename, kad tais metais nugalėjo net keturios valstybės, surinkusios po 18 taškų.

 1970 m. – 12 vieta

Neabejotinai pats blogiausias Liuksemburgo rezultatas „Eurovizijos“ dainų konkurse buvo pasiektas 1970 m. Amsterdame (Nyderlandai). Tais metais šaliai atstovavo iš Nyderlandų kilęs atlikėjas David Alexandre Winter (tikrasis vardas – Leon Kleerekoper). Jis atliko dainą „Je suis tombé du ciel“ („Aš nukritau iš dangaus“) ir, negavęs nei vieno taško, liko paskutinėje vietoje.

Vėliau David dar sukosi muzikos srityje. Šiuo metu jis dirba automobilių versle. Yra kelis kartus vedęs ir išsiskyręs, turi keletą vaikų iš skirtingų santykių.

 1971 m. – 13 vieta

Į Dubliną (Airija), atstovauti savo gimtajai šaliai, išvyko Ettelbruck miestelyje (Liuksemburgas) gimusi atlikėja Monique Melsen. Scenoje ji sudainavo kūrinį prancūzų kalba „Pomme, pomme, pomme“ („Obuolys, obuolys, obuolys“). Įvertinta 70 balų, daina pakilo iki 13 vietos.

 1972 m. – 1 vieta

Trečiąją pergalę „Eurovizijos“ dainų konkurse Liuksemburgui pelnė prieš tai tarptautiniame konkurse šaliai jau atstovavusi graikė Vicky Leandros. Nugalėtojų laurus ji nuskynė Edinburge (D. Britanija) vykusiame renginyje, atlikusi dramatišką baladę „Après toi“ („Po tavęs“). Liuksemburgas tais metais iš komisijos pelnė 128 taškus. Vėliau daina buvo įrašyta ir anglų, italų, vokiečių, ispanų, graikų ir net japonų kalbomis.

 1973 m. – 1 vieta

Antrus metus iš eilės Liuksemburgui pergale „Eurovizijos“ dainų konkurse leido džiaugtis prancūzė Anne – Marie David. Jos atlikta daina „Tu te reconnaîtras“ („Tu pripažinsi save“) Liuksemburge vykusiame renginyje susišlavė 129 taškus ir tapo nugalėtoja.

Pati Anne – Marie aktyvią muzikinę karjerą pradėjo 1970 m. ir, su nuo 1987 iki 2003 m. vykusia pertrauka, dirba muzikos srityje iki šiol. Keliaudama ir gyvendama vis kitoje šalyje, ji įrašinėjo dainas ne tik savo gimtojoje Prancūzijoje, tačiau ir Turkijoje bei Norvegijoje.

 1974 m. – 4 vieta

Nors ir nugalėjo prieš metus vykusioje „Eurovizijoje“, 1974 m. Liuksemburgas atsisakė teisės surengti konkursą savo šalyje. Tad tais metais visi rinkosi į Brightono mietą, esantį Didžiojoje Britanijoje. Kunigaikštystei atstovavo ne vieną hitais tapusią dainą išleidusi vokiečių – britų atlikėja Ireen Sheer. Scenoje ji atliko kūrinį „Bye Bye I Love You“ („Viso, viso – aš tave myliu“). Gavusi 14 taškų, atlikėja Liuksemburgui pelnė 4 vietą.

 1975 m. – 5 vieta

Po garsiosios švedų grupės ABBA pergalės atėjo metas visiems konkurso dalyviams susirinkti Stokholme (Švedija). Tais metais į „Euroviziją“ po Liuksemburgo vėliava išvyko airių kilmės atlikėja Geraldine. Meilės daina „Toi“ („Tu“) gavo 84 taškus ir užėmė aukštą 5 vietą. Beje, šis kūrinys buvo įrašytas ne tik prancūzų, bet ir anglų kalba.

 1976 m. – 14 vieta

Hagoje (Nyderlandai) Liuksemburgui atstovavo vokietis Jürgen Marcus su daina „Chansons pour ceux qui s’aiment“ („Daina tiems, kurie myli vieni kitus“). Iš Belgijos ir Airijos gavęs po 6 taškus ir 5 – iš Nyderlandų, iš viso su 17 taškų Liuksemburgo kunigaikštystė tais metais užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių valstybių.

Dainininkas savo gimtojoje Vokietijoje išleido 14 hitais tapusių dainų, taip pat kelis albumus.

 1977 m. – 16 vieta

Po metų „Eurovizijos“ dainų konkurso dalyviai rinkosi Londone (D. Britanija). Dainininkė Anne-Marie B „Webley“ konferencijų centro scenoje atliko kūrinį Frère Jacques“ (Brolis Džonas“). Gauvusi 17 taškų atlikėja į Liuksemburgą parvežė neaukštą 16 vietą.

 1978 m. – 7 vieta

Mados sostine vadinamame Paryžiaus mieste (Prancūzija) kunigaikštystei „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavo moterų duetas Baccara. Kolektyvą sudaro ispanės Mayte Mateos ir María Mendiola. Jos scenoje atliko kūrinį prancūzų kalba „Parlez-vous français?“ („Ar tu kalbi prancūziškai?“). Pasiektas rezultatas – 73 taškai ir 7 vieta tarp 20–ies dalyvių.

Kolektyvas gyvavimo metais (1977–1981 m.) išleido keturis albumus, 1978–2007 m. laikotarpyje buvo perleisti arba išleisti hitų rinkiniai. Duetui išsiskyrus, abi merginos vėliau išleido dar po kelis albumus bei su solo dainomis pasiekė neblogų rezultatų topuose.

 1979 m. – 13 vieta

Į Jeruzalę (Izraelis) vyko Jeane Manson – amerikiečių modelis, dainininkė ir aktorė. 1974 m. ji nusifotografavo Playboy žurnalo viršeliui, yra išleidusi ne vieną albumą topų viršūnėse pabuvojusią dainą. „Eurovizijos“ dainų konkurse gražuolė, atlikusi kūrinį J’ai déjà vu ça dans tes yeux („Aš visada matydavau tai tavo akyse“) ir pelniusi 44 taškus, užėmė 13 vietą.

1980 m. – 9 vieta

„Eurovizijai“ grįžus į Hagos miestą (Nyderlandai), Liuksemburgui tais metais atstovavo seserų dvynių iš Prancūzijos duetas Sophie & Magaly. Jos scenoje sudainavo nuotaikingą kūrinį „Papa Pingouin“ („Tėtis pingvinas“). Įvertintos 56 taškais, merginos kunigaikštystei pelnė aukštą 9 vietą.

Ši daina tapo tikru hitu Prancūzijoje, kur buvo parduota milijonas jos kopijų. Tačiau vėliau pasirodę kūriniai nesulaukė sėkmės, tad duetas buvo priverstas nutraukti muzikinę veiklą. Aštuntajame dešimtmetyje Magaly užsikrėtė ŽIV ir 1996 m. baland mirė nuo AIDS. Sophie persirgo gilia depresija, o šiuo metu gyvena pietų Prancūzijoje.

 1981 m. – 11 vieta

Dvidešimt šeštą kartą surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse rungėsi 20 valstybių. Tą kartą Dubline (Airija) vykusiame renginyje po Liuksemburgo vėliava dainavo 1961 m. šiai šaliai jau atstovavęs Jean – Claude Pascal. Airijos sostinės scenoje jis atliko dainą „C’est peut-être pas l’Amérique“ („Tai negali būti Amerika“). Tačiau šį kartą, kitaip nei prieš dvidešimt metų, pergalės nuskinti nepavyko – 41 taškas leido palypėti tik iki 11 vietos.

 1982 m. – 6 vieta

Harogito miestelyje (D. Britanija) Liuksemburgui atstovavo dainininkė Svetlana. Jos atlikta daina „Cours après le temps“ („Bėgti nuo laiko“) pelnė nemažai simpatijų – pelnyti 78 taškai ir užimta aukšta 6 vieta.

 1983 m. – 1 vieta

Iki šiol paskutine pergale Liuksemburgas galėjo pasidžiaugti 1983 m. Miunchene (Vokietija) vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse. Aukščiausią vietą tais metais šaliai pelnė prancūzė Corinne Hermès, scenoje atlikusi Jean–Pierre Millers (muzika) and Alain Garcia (žodžiai) sukurtą dainą „Si la vie est cadeau“ („Jei gyvenimas yra dovana“).

1984 m. – 10 vieta

Liuksemburge surengtoje „Eurovizijoje“ savų žiūrovų auditorijai dainavo iš mažosios kunigaikštystės kilusi aktorė ir dainininkė Sophie Carle. Ji buvo tik ketvirta liuksemburgietė, atstovavusi šiai šaliai. Ji atliko dainą 100% d’amour(„100 % meilės“), pelnė 39 taškus ir užkopė iki 10 vietos.

 1985 m. – 13 vieta

Gioteburge (Švedija) trisdešimtmetį švenčiausioje „Eurovizijoje“ su Liuksemburgo vėliava ant scenos lipo Franck Olivier, Diane Solomon Ireen Sheer, Chris ir Malcolm Roberts. Kolektyvas atliko dainą Children, Kinder, Enfants“ („Vaikai, vaikai, vaikai“). 37 taškai leido pakilti iki 13 vietos ir aplenkti šešis konkurentus.

Beje, šis kolektyvas – tikra tautų virtuvė. Margo – olandė, Franck Olivier – liuksemburgietis, Diane Solomon – amerikietė, Ireen Sheer ir Malcolm Roberts – britai, Chris Roberts – vokietis.

 1986 m. – 3 vieta

Po metų „Eurovizijos“ dainų konkursas toli nenukeliavo – tą kartą renginys vyko Bergene (Norvegija). Ten Liuksemburgo kunigaikštystei atstovavo kanadietė Sherisse Stevens. Frank Dostal, Alain Garcia ir Rolf Soja sukurta daina „L’amour de ma vie“ („Mano gyvenimo meilė“) sulaukė didžiulio palaikymo – nors ir pasirodė pati pirma, tačiau pelnė 117 taškus, ko pakako užimti labai aukštą 3 vietą.

 1987 m. – 21 vieta

Į kaimyninę Belgiją (tais metais konkursas vyko sostinėje Briuselyje), atstovauti Liuksemburgui, buvo deleguotas belgas Plastic Bertrand (tikrasis vardas – Roger Allen François Jouret). Jis atliko dainą „Amour, Amour“ („Meilė, meilė“). Tačiau tik D. Britanija ir Portugalija skyrė po 2 taškus, tad 4 taškai leido užimti tik 21 vietą ir aplenkti tik be taškų tais metais likusią Turkiją.

 1988 m. – 4 vieta

Dubline (Airija) vykęs „Eurovizijos“ dainų konkursas duris į pasaulinę šlovę atvėrė ne tik Céline Dion, tačiau ir Liuksemburgui atstovavusiai Lara‘i Fabian. Tuo metu 18–metė dainininkė atliko kūrinį „Croire“ („Pasitikėjimas“) ir, surinkusi 80 taškų, užėmė labai aukštą 4 vietą.

Lara gimė Belgijoje belgo ir sicilietės šeimoje. Pirmus penkerius metus gyveno Sicilijoje, vėliau persikėlė į Briuselį. Čia pradėjo dainuoti, šokti ir groti pianinu. Ji dainas atlieka prancūzų, italų ir anglų kalbomis, taip pat dainuoja ispaniškai, portugališkai, rusiškai, hebrajų, graikų ir vokiečių kalbomis. Yra išleidusi ir pardavusi daugybę albumų, gavusi įvairių apdovanojimų ir nusifilmavusi keliuose filmuose.

 1989 m. – 20 vieta

Po metų Liuksemburgo grupė Park Café, atlikusi dainą „Monsieur“ („Ponas“) sugebėjo aplenkti tik du konkurentus ir užėmė 20 vietą. 5 taškus skyrė Prancūzija, 3 – Ispanija.

Grupė, kurią sudarė Rom Heck, Maggie Parke ir Gast Waltzing, gyvavo nuo 1986 iki 1993 metų ir savo muzikinę veiklą vystė tik Liuksemburge. Per tą laiką išleido du albumus.

 1990 m. – 13 vieta

Zagrebe (Jugoslavija, dabartinė Kroatijos sostinė) vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse kunigaikštystei atstovavo prancūzė Céline Carzo. Ji atliko dainą „Quand je te rêve“ („Kai aš svajoju apie tave“). Surinkusi 38 taškus, dainininkė, kuriai tuo metu buvo vos 17 metų, Liuksemburgui pelnė 13 vietą, už savęs palikusi devynis konkurentus.

 1991 m. – 14 vieta

Romoje (Italija) mažajai valstybei atstovavo dar viena prancūzė – šį kartą tai buvo dainininkė Sarah Bray. Ji atliko dainą Un baiser volé“ („Pavogtas bučinys“). Daina, įvertinta 29 taškais, tais metais aplenkė aštuonis konkurentus ir Liuksemburgui pelnė 14 vietą.

 1992 m. – 21 vieta

Malmės mieste (Švedija) vykusioje „Eurovizijoje“ kunigaikštystei atstovavo liuksemburgiečiai – dainininkė Marion Welter ir grupė Kontinent. Kartu jie atliko dainą liuksemburgiečių kalba „Sou fräi“ („Laisva“). 10 taškų sulaukę tik iš Maltos, Liuksemburgas tarp 23 dalyvavusių šalių tais metais konkurse užėmė 21 vietą. Aplenkta buvo tik Švedija ir Suomija.

 1993 m. – 20 vieta

Paskutinis Liuksemburgo pasirodymas „Eurovizijos“ dainų konkurso didžiojoje scenoje buvo 1993 m. Milstryto miestelyje (Airija). Tais metais didžiajai kunigaikštystei atstovavo grupė Modern Times. Jie atliko dainą prancūzų ir liuksemburgiečių kalbomis Donne-moi une chance („Suteik man šansą“). Pelnyti 11 taškų (10 – iš Maltos, 1 – iš Slovėnijos) leido palypėti iki 20 vietos tarp 25 dalyvavusių valstybių.

4 Komentarai

  1. Pasitaisykite (net keliose vietose) – 1956 m. pirmasis Eurovizijos dainų konkursas vyko ne Lozanoje, o Šveicarijos Lugano kurorte (pietų Šveicarija, netoli sienos su Italija, itališkai kalbančioje Šveicarijos dalyje). Šiaip jau, niekada nedarykite tokios klaidos – pirmojo istorijoje Eurovizijos konkurso surengimo vietą svarbiausiam Lietuvoje apie Euroviziją rašančiam portalui tiesiog būtina žinoti mintinai 🙂

  2. Iš tikrųjų, tai neskaičiau, bet už akies užkliuvo vienas pirmųjų sakinių apie Lozaną. O šiaip, atrodo, portalo administratoriai ištisom parom neskaito komentarų, nes iki šiol klaida neištaisyta 🙂

  3. Aaaa, tolimesniame sakinyje (greta pirmojo konkurso ir pirmosios dainos pristatymo) klaida jau ištaisyta. Bet šiaip straipsnio pristatyme, penktame sakinyje klaida išliko 🙂 Apskritai, su šio portalo raštingumu – šiokia tokia „:nepriažonka“ (rusiškai „įtampa“). Rašoma Giotebogas, nors tai turėtų būti Geteborgas, kažkodėl rašoma Millstreet miestelis, nors turėtų būti Milstryto miestelis, tas pats su Harrogate miestu – turi būti Herougeitas, tas pats su Brightonu – turi būti Braitonas. Visi be išimties užsienietiški vietovardžiai (miestai, miesteliai, gyvenvietės, upės, ežerai, kalnai ir t.t.) yra lietuvinami – juk nerašome Paris’as arba Bruxelles’as, arba Kobnhavnas – rašome Paryžius, Briuselis, Kopenhaga. Tas pats ir su Milstrytais arba Herougeitais, etc. 🙂

Komentuoti