Kamilė Kielaitė „Eurovizijoje“ pristatys optimizmo kupiną kūrinį „Try“

Du kartus nacionalinėje atrankoje dalyvavusi su grupe „Pokeris“, o 2009-aisiais „Lietuvos dainų dainoje“ išbandžiusi savo laimę kaip solistė, į konkursą sugrįžta atlikėja Kamilė Kielaitė. Jau 13 metų dainuojančią merginą pakalbinome apie muziką, artėjančią „Euroviziją“ bei jai siūlomą kūrinį „Try“.

Kokį vaidmenį Jūsų gyvenime šiuo metu užima muzika?

Muzika — tai, dėl ko aš palikau savo gimtąjį kraštą ir esu čia, Londone. Ne paslaptis, kokia opi tema yra krizė mūsų šalyje ir kiek daug talentingų žmonių išvažiavo tam, kad galėtų siekti savo tikslų. Susidarius tokiai ekonominei situacijai Lietuvoje, to padaryti tiesiog neįmanoma. Čia aš galiu realizuoti savo idėjas. Žinoma, tam reikėjo laiko — nauja šalis, viskas nuo nulio, tačiau optimistiškai žvelgiant į ateitį, turint didelius siekius ir užsibrėžtą tikslą, viskas yra įmanoma. Taigi pastaruoju metu tikrai nemažai laiko skiriu kūrybai.

„Eurovizija“ yra vienintelis būdas priminti apie save savo tautai. Be to, ir ilgesys — norisi vėl sugrįžti į tuos laikus. Ir žinoma, reprezentuoti Lietuvą man būtų didelė garbė.

Apie ką yra Jūsų kūrinys „Try“?

Metaforiškai — kūrinys apie tai, kai ateina laikas užversti senas knygas ir pradėti rašyti pačiam, naują knygą. Kiekvienas šitoje dainoje turėtų atrasti savo istoriją, manoji susijusi su mano gyvenimo įvykiais.

Pats kūrybinis procesas buvo labai sudėtingas — aš čia, mano prodiuseris Lietuvoje, nebuvo sąlygų įrašyti vokalo, todėl teko padaryti tik preliminarų variantą, kad suspėčiau išsiųsti dainą komisijai. Vadinasi, daina dar nėra iki galo sutvarkyta. Greitu metu grįžtu į Lietuvą, taigi visas mano dėmesys bus sutelktas į patį kūrinį ir „Euroviziją“.

Kaip manote, ko reikia „Eurovizijai“, koks tas sėkmės receptas?

Susilaukiau labai daug komentarų apie tai, kad kūrinys labai gražus, tačiau nėra eurovizinis. Turėdama laiko domėjausi „Eurovizija“, kas tai yra, ir kodėl mes turime išankstinę nuomonę apie tai, kas tai yra eurovizinis kūrinys. Nebėra jau taip vadinamo eurovizinio standarto, „ABBA“ laikai jau senai pasibaigė, užtenka pažiūrėti į paskutinius laimėtojus ir suvoki, kad tai yra loterija. Pirmiausiai, manau, yra svarbu tai, kad atlikėjas tikėtų savo kūriniu — visgi tai yra dainos konkursas. Be to, lietuviai turi susitaikyti su tuo, kad vakarietiški variantai yra ne mums, mes niekada neužpildysime scenos taip, kaip kokie belgai ar albanai. Mūsų protėviai kūrė dainingas melodijas, raudas, mes tokie, ir niekur nuo to nepabėgsime. Bet aš nenoriu pasakyti, kad mano daina yra graudi, anaiptol — ji pilna optimizmo. Laikas nubusti ir į pasaulį pažvelgti kitomis akimis, niekas nesibaigia ties Lietuvos siena, nėra taip jau viskas blogai kaip atrodo, pasaulis didelis, o Lietuva yra tik mūsų namai.

KAMI — „Try“: