Eurovizija 2010 (atrankos)

„AGAMA“: „Tai muzika, kurioje labiau šoka ne kūnas, o siela“

agamaJau rytoj nacionalinės „Eurovizijos“ finale pasirodys ir duetas „AGAMA“ — Tomas Žilinskas-Tapana bei Sati, kurią pakalbinome apie „Euroviziją“ ir ne tik.

Kaip gimė duetas „AGAMA“?

Su Tapana esame pažįstami apie 14 metų, tačiau bendradarbiauti, kurti kažkodėl pradėjome tik prieš du metus. Matyt, atėjo tam skirtas laikas. Pirmiausia įrašėme kelis kūrinius, vėliau nusprendėme, kad, jei norime būti komanda, turime dirbti išvien — taip ir gimė „AGAMA“.

Kaip įvardintumėte savo kuriamą muziką?

Mūsų kūryboje susipina keletas žanrų, tačiau labiausiai išreiškiame ambient, world, experimental muziką. Nesispraudžiant į rėmus, tai yra muzika, kurianti atmosferą, kurioje labiau šoka ne kūnas, o siela. Tai sielos šokio ir  jausmų, minčių skrydžiai, ieškant savęs muzikos labirintuose.

Ką reiškia Jūsų dueto pavadinimas?

„AGAMA“, išvertus iš sanskrito kalbos — žinių šaltinis.

Kaip Jūsų dabartinė veikla skiriasi nuo ankstesnės solinės karjeros?

Dabartinėje muzikoje nuo pirmosios iki paskutines natos galiu būti savimi. Tai visiškai mane atspindinti muzikinių išgyvenimų, kūrybinių idėjų ir atsiskleidimo veikla. Ši muzika išlaisvina mano Sielą. Tuo ir skiriasi, kad galiu būti savimi.

Žinoma, mes tobulėsime. Kūrybiniu požiūriu su Tapana esame neišsemiami. Būna, net eiliškumą dėliojame, kieno viziją kaip pirminį įkvėpimo suteiktą šaltinį dabar įgyvendinsime (šypsosi — red. pastaba). Tikrai turime dar daug ką pasakyti.

Daugelis alternatyvios muzikos atlikėjų vengia „Eurovizijos“. Kaip Jums kilo mintis sudalyvauti konkurse?

Žinote, muzika neturi būti įrėminta. Ji neturi būti skirta tik tam tikram žmonių ratui. Aš esu tikra, kad, jei mes leisime skambėti muzikai įvairiai — tiek radijo stotyse, tiek televizijos ekranuose bei koncertų salėse — žmonės tikrai tolerantiškai priims įvairią muziką. Aš tikiu mūsų žmonėmis, visada tikėjau, kad jiems patinka įvairi muzika ir vadinama alternatyvioji. Manau, muzika būna arba įdomi, arba ne. Arba graži, arba tik įdomi ir pan. Tačiau suskirstyti pagal stilistiką ir kažką išmesti tik todėl, kad tai kitokia nei transliuojama radijo stotyse, būtų didžiulis praradimas žmonių pasirinkimui. Gyvename laisvame pasaulyje, kuriame bandome suteikti visiems lygias sąlygas, demokratiją. Manau, kad ir muzika privalo turėti tokias teises. Ir džiugu, kad „Eurovizijos“ komisija šiemet leido sudalyvauti įvairaus žanro kolektyvams, atlikėjams. Įvairovė visuomet yra gerai. Kaip ir konkurencija yra sveikas reiškinys, paspirtis tobulėti ir būti geresniais, įdomesniais.  O dabar atsakysiu į Jūsų klausimą (juokiasi — red. pastaba)…

Nemaniau, kad mūsų daina tokia alternatyvi kaip paaiškėjo konkurso metu (juokiasi — red. pastaba). Man tokia muzika yra kasdienybė ir ji man graži. Todėl abejonių, dalyvauti ar ne, net nekilo, nes žiūrėjome į pačią dainą, o ne į jos žanrą. Norėjome pristatyti Lietuvai savo kūrinį, kuris mums patiems yra be galo brangus, išjaustas ir išgyventas. Ir tikrai nei menkiausios minties nebuvo, kad tai siūlome atmestinai, tik reklamai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neturime noro su savo daina atstovauti Lietuvai. Būtume labai laimingi, jei Lietuvos žmonės mumis pasitikėtų ir suteiktų tokią galimybę. Dirbame savęs negailėdami ir atiduodami viską, ką tik galima atiduoti iš savęs šiuo metu.

Ne paslaptis, kad „Field of Kings“ yra jūsų pačių darbas. Kokią žinią nešate savo kūriniu?

Kūrinio mintis, idėja gimė gražų saulėtą vasaros vakarą. Turiu silpnybę daug fotografuoti ir nežinau kodėl, bet ypač saulėlydžius. Vieną saulėtą vakarą pro atvertą namų langą fotografuodama jaučiau besismelkiančią į mane Saulės energiją. Ji buvo kupina įkaitusio aukso raudonumo, tartum kraujo ir ugnies. Saulėlydyje pamačiau begalybę kintančių formų, kurios buvo panašios į kovos scenas, bėgančius arklius (ne baltus (šypsosi — red. pastaba) ), susiremiančius karius ir ta vizija taip giliai persmelkė kūną, kad norėjosi ją išgirsti ir per muziką. Prisėdus įgyvendinti savo išgyventus jausmus, gimė tokia melodija. Dainos esmė — kad ir kaip ir saulėlydžiai keičia formas, Saulė išlieka ta pati. Taip ir mūsų amžinybės tėkmėje amžinosios vertybės keičia tik formas, prisitaikydamos prie laikmečio ir pan. Tačiau amžinųjų vertybių, tokių kaip gėris, meilė, ištikimybė, dvasingumas, esmė nekinta — kinta tik forma.

Kodėl pasirinkote būtent sanskrito kalbą?

Ne paslaptis, kad domiuosi vedų filosofija ir gyvenu pagal jos išmintį. Tačiau pasirinkau mūsų kūriniui „Field of Kings“ sanskritą dėl keletos priežasčių. Ši kalba yra mūsų protėvių kalba. Niekam ne paslaptis, kad lietuvių tauta — indoeuropiečių palikuonys. Taip pat sakoma, jog sanskritas yra kalbų motina. Visuomet gali atsirasti norinčių atmesti šiuos faktus, bet kol kas tikrai neradau nei vieno juos neigiančio argumento. Norėjau, kad kūrinys skambėtų ir senoviškai, ir, žinoma, mistiškai. Sanskrito kalba dainai suteikia paslapties ir išskirtinumo.

Esu be galo didelė svajotoja, viskame įžvelgianti ir ieškanti gilesnės prasmės, todėl man visuomet buvo artima viskas, kas yra antimaterialu, antgamtiška ir mistiška, nes tai yra realu ir todėl dar labiau žavi, suteikia daug prasmės ir grožio šiame pasaulyje.

Ką pasakytumėte skeptikams, kurie teigia, jog daugeliui nepažįstama kalba yra kūrinio neigiama savybė?

Žinote, tie žmonės iš dalies yra teisūs. Mus visus labiausiai baugina tai, ko nežinome. Kaip ir mirties daugelis bijo tik todėl, kad nežino, kaip yra iš tiesų. Kaip ir naktyje, kai nematai, kur eiti, baugiau, negu šviesoje. Manau, tokie žmonės nėra nei nihilistai, nei skeptikai — jie tiesiog nori jaustis saugūs ir visame kame ieško suvokimo, kad būtų apsaugoti nuo nenumatytos įtakos jų sąmonei ir pan. (šypsosi – red. pastaba). Tačiau galiu juos patikinti, kad šiame kūrinyje yra viskas, kas teigiama. Prisiimu visą atsakomybe, kad ten jokių spąstų ar neigiamai veikiančių žodžių nėra. Žinoma, nesu autoritetas, kuriuo jie galėtų pasitikėti, tačiau kito kelio nelabai yra. Lieka tik patikėti mano žodžiais. Nerizikuočiau savo ateitimi, nešant žmonijai blogį. Visame kame stengiuosi įžvelgti gėrį, prasmę, meilę ir dvasingumą.

Kaip vertinate palyginimus su 2007 metų Bulgarijos atstovais?

Iš tiesų man bulgarų kūrinys yra gražus, ir jei žmonės lygina — puiku, kad jie domisi „Eurovizijos“ konkursu, stebi ir ieško atitikmenų. Tačiau aš nematau ten daugiau panašumų negu tik tiek, kad dainuojama su folko motyvais.  Gal, kaip sako žmonės, esame panašiai apsirengusios, bet kad ir to nematau. Tik tiek, kad su kelnėmis (šypsosi – red. pastaba). Bet su kelnemis tikrai daug moterų šiais laikais dainuoja.

Na atleiskit, bet tikrai nelabai matau panašumų. Bet smagu, kad mus lygina su gražia daina, kuri užėme pakankamai aukštą vietą.

Kaip ruošiatės finalui? Ar žiūrovai gali tikėtis kokių nors pakitimų?

Ruošiamės atsakingai. Bandysime įnešti kažkokių pakitimų, kiek tai leidžia finansinės ir techninės galimybės bei laikas.

Ar ketvirtadienį į sceną žengsite su tikslu laimėti?

Ar reikėtų truputį kuklintis ar ne? Laimėti, jau minėjau, norime. Tačiau tai priklauso ne vien nuo mūsų pastangų ir atsidavimo. Viskas remiasi tikėjimu mumis. Jei žmonės laikys mus vertais Jų, mes su didžiausiu džiaugsmu ir atsidavimu atstovautume Lietuvai.

Jeigu žiūrovai ir komisija nuspręstu, kad esate verčiausi keliauti į didžiąją „Euroviziją“, ką keistumėte savo pasirodyme Osle?

O galima būtų keisti? Jei taip, būtinai patobulintume kūrinio garso kokybę, gal įrašytume gyvų instrumentų, kad skambėtu dar gražiau. Taip pat, manau, pagerintume patį būgnų skambesį ir, žinoma, daug daug repetuočiau vokalines partijas, nes, kaip tyčia, ištisai visą laiką atrankos periodu susergu angina ir negaliu deramai repetuoti.

O dėl šou… Aišku, tik pasvajoti galiu… (šypsosi – red. pastaba). Bet visgi viskas remtųsi į finansus, nes sukurti, kokios norėčiau scenografijos bei paties šou, galėčiau labai plačiai (šypsosi – red. pastaba). Bet, kad tobulintume, tai be abejones! Daug ugnies, vėjo, dūmų kamuolių, puikios grafikos…  Scenografija turėtų sukurti aliuzijas į mini-spektaklio atmosferą. Bet ar tam bus lemta gimti, parodys tik laikas…

Keli žodžiai mūsų skaitytojams

Lietuva, mes esame didžiulė šeima. Šeimoje būna visko, bet esminė vertybė — palaikymas ir puoselėjimas kitame matyti gerąsias savybes. Nepamirškime bet kuriuo momentu mylėti vienas kitą ir palaikyti. O svarbiausia — net šeimoje išlikite Savimi. Neleiskite būti veikiami jokių nuomonių ir pasirinkite tik tai, kas bus arčiausiai Jūsų pačių širdies. Būkite atsakingi tik už savo pačių pasirinkimą, nepriklausomai, ką pagalvos draugas ar kaimynas.

Pagaliau, išrinkite dainą, vertą Jūsų pačių. Pamirškite, ką galvos ir už ką balsuos kitos tautos „Eurovizijoje“. Prisiminkite tik dainą, kurią norite matyti ten, kuri atspindi dalį Jūsų, ir tik vadovaudamiesi savo širdimi balsuokite.  Visiems stiprybės, pakantumo ir meilės.

„AGAMA“ — „Field of kings“:

18 Komentarai

  1. Kuo didžiausios sėkmės Sati! Net jei ir nelaimėsit šiemet, linkiu ir toliau kurti tokias puikias dainas ir jomis džiuginti Lietuvą : )

  2. Nuostabus inteviu. Agama, didziausios sekmes jum.. Labai palaikom ir tikimes, kad laimesit.:)

  3. Laukiam finalo. Tikrai saunuoliai. SATI vokalas – nepriekaistingas. Pats kurinys irgi unikalus, nezinau ar bus jums konkurentu be Pilvelytes. Laukia dvikova. Tai prasom visi sia grupe palaikyti, tikrai verti atstovauti Lietuva. Ko didziausios sekems.

  4. Nenurašykim Inculto 🙂 O Šiaip tai per Agamos dainą nei kūnas nei siela nešoka, nelimpa man ta daina. Graži, bet nelimpa 🙂 Sėkmės.

  5. to qbush says:
    Niekas nenurašinėja tavo Inculto. Inculto yra Inculto, o AGAMA yra AGAMA.
    AGAMOS muzika, „kurioje labiau šoka ne kūnas, o siela.“ Sėkmės AGAMAI linkiu aš.
    O
    INCULTO – kai vaikiai šoka susirietę (nesimato kad kūnas šoktų), traukdami savo dainušką atkartodami seniau girdėtų alikėjų melodijas.
    Bet ir tai gerai. Lai patrepsi, pasilinksmina vyrukai.

  6. Pritariu aaa. AGAMA yra savita. Ju muzika ne klubine ir ju daina ne uzstales ir savaitgaliniu tusu. Tai muzika, einanti is zymiai giliau ir ji turi savo klausytoja. Netiesa, kad Eurovizijai reikia tik dainusku ir bajeriu. Tokia nuomone suformuojam mes patys, siusdami ten musu pasirinktus atlikejus. Ir tokia nuomone apie save formuojam uzsienio saliu akyse. Eurovizija nenustato jokiu muzikiniu standartu ir jau seniai ten reikia kazko naujo. Puiku, jei ta „kazka nauja“ atnes Lietuva.

    Sekmes AGAMAi !!

  7. susidariau nuomone, kad sati lb protingas ir giliai zvelgiantis zmogus. ju daina puiki. agama ir aiste mano favorites

  8. as uz agama arba uz inculto. jie nerealus. pilvelyte niekuo nenustebins europos. o agamos dainos zodziu gal ir nedaug kas prisimins :))) taciau pats pasyrodymas man net dabar pries stovi. DIDELES SEKMES, AGAMA!!!

Komentuoti

Miroslav
„Eurodienos“ administratorius bei ilgalaikis redaktorius. 2007 metais įkūrė „Eurodienos“ pirmtakę „Eurosavaitę“.