Šalių pasiekimai

Šalių pasiekimai: Suomija

Kas dvi savaites sveikinamės su jumis šalių pasiekimų „Eurovizijos“ dainų konkurse skiltyje. Šįkart iš jūsų pageidavimų išrinkome Skandinavijoje besirandančią šalį, Kalėdų Senelio gimtinę – Suomiją, kurioje gyvena truputį daugiau nei 5 milijonai gyventojų.

Nors Suomija yra viena iš „Eurovizijos“ šalių-veteranių, valstybė negali pasigirti gerais rezultatais. Per 41 dalyvavimo konkurse metus suomiai laimėjo tik 2006 metais ir tuo pačiu tai buvo pirmas šios šalies atstovų patekimas į geriausių penketą. Aukščiau 11 vietos pakilo tik 30% visų Suomijos atstovų. Net 8 kartus dainininkai, atstovavę šaliai, turėjo susitaikyti su paskutine vieta.

Pagal statistiką, nuo žiūrovų balsavimo eros pradžios (1998 metų) daugiausiai taškų Suomija skiria pietinei savo kaimynei Estijai, o gauna iš kitos kaimynės Švedijos.


1-12 vietų savininkai:

1961 metai – 10 vieta

Atėjus šeštajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, savo laimę jame nusprendė išbandyti Suomija. Tuomet šalyje buvo surengtas nacionalinis finalas, kuriame dalyvavo 4 atlikėjai. Kiekvienas iš jų atliko po dvi dainas ir komisijai labiausiai patiko 22 metus turinti jauna atlikėja Laila Kinnunen, kurios pilnas vardas skamba Laura Annikki Kinnune. Konkurse atlikusi baladę „Valoa ikkunassa“ (išvertus -„Lango šviesa“), iš Prancūzijos grįžo su 10 vieta iš 16.


1962 metai – 7 vieta

Garbė atstovauti savo tėvynei 1962 metų „Eurovizijos“ konkurse atiteko šešiolikmetei Marion Rung. Daina „Tipi-tii“ (Linksmas čiulbėjimas) atvedė atlikėją į 7-tą vietą.

Per visą savo muzikinę karjerą, kuri besitęsia iki šiol, Marion Rung išleido virš 20 albumų.


1964 metai – 7 vieta

Metais anksčiau paskutinę vietą užėmusi Suomija ir vėl sugrįžo į konkurso lentelės pirmąją dalį. Su kūriniu „Laiskotellen“ („Tinginiavimas“), kuriame pasakojama apie nieko neveikimą sekmadieniais, atlikėjas Lasse Martenson gavo taškų iš 9 žiūri narių. Žodžius dainai parašė kūrėjas, parašęs pirmąją dainą, atstovavusią Suomijai.


1966 metai – 10 vieta

Tarp 18 šalių 10 vietą 1966 metų dainų konkurse užėmė „Eurovizijoje“ ne kartą pabuvojusio dirigento Ossi Rune sukurta daina „Playboy“, kurią atliko Ann Christine. Nugalėtojų titulą pirmą ir iki šiol vienintelį kartą gavo Austrija.


1967 metai – 12 vieta

Matti Kelevi Siitonen tapo žinomas „Eurovizijos“ žiūrovams kaip Fredi. Nepaisant išraiškingos dainos „Varjoon-suojaan“ (Į šešėlį – į saugumą), atlikėjas sužavėjo tik tris komisijos narius, iš kurių gavo po tašką. Fredi po 9 metų dar kartą sugrįžo į konkurso sceną.


1969 metai – 12 vieta

Jarkko & Laura Suomijoje tapo populiarūs nuo 1966 metų, po sėkmingai išleistos dainos. Po trijų metų pora buvo išrinkta atstovauti Suomijai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur duetas su meilės daina „Kuin silloin ennen“ (Kaip anais laikais) užėmė 12 vietą iš 16 su šešiais taškais.

Šiuo metu Jarkko dirba fotografu, o tuo tarpu Laura, prieš porą metų išleidusi albumą, ir toliau pasirodo scenoje.


1971 metai – 8 vieta

Markku Aro bei merginos iš grupės „Koivistolaiset“ Anneli Koivisto ir Ania Koivisto susibūrė ir iškeliavo į „Eurovizijos“ dainų, konkursą, vykusį Airijoje. Daina „Tie uuteen paivaan“ (Kelias į naują dieną) padėjo jungtinei komandai patekti į viršutinį dešimtuką. „Euroviziją“ 1971 metais laimėjo Monakas.


1972 metai – 12 vieta

Iš aštuonių kandidatų susidėjusioje Suomijos nacionalinėje atrankoje, nugalėjo ir bilietą į Edinburge, Jungtinėje Karalystėje, vykusį tarptautinį dainų konkursą gavo Paivi Paunu ir Kim Floor. Meilės dainą „Muistathan“ (Ar prisimeni) atlikęs duetas grįžo su 12 vieta.


1973 metai – 6 vieta

1973 metais laikinai panaikinus taisyklę, kuri draudė „Eurovizijos“ konkurse dainuoti nevalstybine kalba, Suomija nutarė išsiųsti anglišką kūrinį „Tom tom tom“ ir atlikėją Marion Rung, kuri 11 metų anksčiau iškovojo 7 vietą. Antrą kartą dainininkė pasistūmėjo vienu laipteliu aukščiau ir pasiekė šeštą vietą. Iki pat 2006 metų šis Suomijos pasiekimas išliko geriausias.

Į „Euroviziją“ atlikėja nesėkmingai bandė patekti dar 1967, 1969 ir 1974 metais.


1975 metai – 7 vieta

I kaimyninę Švediją atstovauti Suomijai išvyko grupė „Pihasoittajat“ su jos narių sukurta tautinio stiliaus daina „Old-man fiddle“ (Senolio smuikas). „Pihasoittajat“ sulaukė 74 taškų, ir to pakako 7 vietai užimti. Dėl apribojimo iki 6 žmoniu scenoje, vienas grupės narys negalėjo pasirodyti.


1976 metai – 11 vieta

1967 metais 12 vietą užėmęs Fredi, nutarė dar kartą sudalyvauti konkurse. Šįkart kartu su juo pasirodė ir atliko dainą pavadinimu „Pump-pump“ grupė „Ystavat“.


1977 metai – 10 vieta

Sėkmingai laimėjusi nacionalinę atranką, kurioje tarp kitų dalyvių buvo 1964 metų Suomijos atstovas, į Londoną pasirodyti Europai vyko Monica Aspelund. Su falceto elementais atlikusi dainą „Lapponia“, kurioje pasakojama apie moters ir vyro susitikimą Laplandijoje, dainininkė užėmė 10 vietą.


1983 metai – 11 vieta

Po kelių metu, kuriais Suomiją „Eurovizijoje“ lydėjo vien nesėkmės, truputį toliau nuo galo pavyko atsiplėšti Ami Aspelund. Ji su daina „Fantasiaa“ surinko 41 tašką ir aplenkė 9 konkurso dalyvius.

Šiuo metu atlikėja dažniausiai pasirodo kartu su pianistu Jasse Varpama, dainuoja balades bei rašo poemas.


1984 metai – 9 vieta

Devintą vietą Suomijai atvežė rusų šeimoje gimęs, 1967 metais į muzikinį pasaulį prasimušęs atlikėjas Kirka (tikras vardas Kiril Babitzin). „Eurovizijoje“ vyriškis atliko kūrinį „Hengaillaan“ (Paslampinėkime).

Kirka gali pasigirti 36 savo muzikiniais albumais, kurių dalis tapo auksiniais ar platininiais.


1985 metai – 9 vieta

Švedijoje vykusiame tarptautiniame dainų konkurse antruoju numeriu pasirodė suomė Sonja Lumme su daina „Elakoon elama“ (Tegyvuoja gyvenimas). Po „Eurovizijos“ Sonja savo šalyje tapo dar labiau žinoma ir iki dabar dainuoja bei įrašinėja dainas.


1989 metai – 7 vieta

Į geriausiųjų dešimtuką pavyko patekti dainininkei Anneli Saaristo, kurios karjera tęsiasi iki šiol. Nebartino rezultato pasiekti padėjo suomiška daina itališku pavadinimu „La dolce vita“ (Geras gyvenimas).

Nuo 1990 iki 2005 metų Suomijai nepavyko nei karto pakilti aukščiau 14 vietos, o 1997, 1999, 2001 ir 2003 metais ši šalis dėl prastų rezultatų negalėjo dalyvauti konkurse.


2006 metai – 1 vieta

2006 metais Suomijos gyventojai sudrebino „Euroviziją“ išsiųsdami visada po įspūdingomis kaukėmis pasislėpusią sunkiojo roko grupę „Lordi“. Kai kurie „Eurovizijos“ aistruoliai buvo pasipiktinę, kad tokios dainos tik gadiną konkursą, bet „Lordi“ ir daina „Hard rock hallelujah“ Atėnuose puikiai išsiskyrė iš kitų dalyvių ir pateko į finalą, kuriame iškovojo pirmąją Suomijos pergalę bei teisę kitais metais rengti konkursą.

Laila Kinnunen pasrodymas 1961 metais:

Ann Christine pasirodymas 1966 metais:

Fredi pasirodymas 1967 metais:

Marion Rung pasirodymas 1973 metais:

Fredi ir „Ystavat“ pasirodumas 1976 metais:

Monica Aspelund pasirodymas 1977 metais:

Kirka pasirodymas 1984 metais:

Anneli Saaristo pasirodymas 1989 metais:

„Lordi“ pasirodymas 2006 metais:

Kitų pasirodymų vaizdo įrašai:

Marion Rung pasirodymas 1962 metais

Jarkko & Laura pasirodymas 1969 metais

Markku Aro ir „Koivistolaiset“ pasirodymas 1971 metais

Paivi Paunu ir Kim Floor pasirodymas 1972 metais

„Pihasoittajat“ pasirodymas 1975 metais

Ami Aspelund pasirodymas 1983 metais

Sonja Lumme pasirodymas 1985 metais


13 – 18 vietų savininkai:

1974 m. 1979 m. 1986 m.

1987 m. 1998 m. 1968 m.

1981 m. 1993 m. 2007 m.

1978 m. 2000 m.

Metai Atlikėjas Daina Vieta
1974 Carita „Keep me warm“ 13
1979 Katri Helena „Katson sineen taivaan“ 14
1986 Kari Kuivalainen „Never the end“ 15
1987 Vicky Rosti & Boulevard „Sata salamaa“ 15
1998 Edea „Aava“ 15
1968 Kristina Hautala „Kun kello kay“ 16

(paskutinė)

1981 Riki Sorsa „Reggae OK“ 16
1993 Katri Helena „Tule luo“ 17
2007 Hanna Pakarinen „Leave me alone“ 17
1978 Seija Simola Anna rakkaudelle tilaisuus“ 18
2000 Nina Astrom „A little bit“ 18

1963 m. 1965 m. 1982 m.

1980 m. 1988 m. 1991 m.

2002 m. 1990 m. 1994 m.

1992 m. 1996 m.

2004 m. 2005 m.

Metai Atlikėjas Daina Vieta
1963 Laila Halme „Muistojeni laulu“ 13 (paskutinė)
1965 Viktor Klimenko „Aurinko Laskee lanteen“ 15 (paskutinė)
1982 Kojo „Nuku pommin“
18 (paskutinė)
1980 Vesa-Matti Loiri „Huilumies“
19 (paskutinė)
1988 „Boulevard“ „Nauravtsilmat muistetaan“ 20
1991 Kaija „Hullu yo“ 20
2002 Laura „Addicted to you“ 20
1990 „Beat“ „Fri?“
21 (paskutinė)
1994 „CatCat“ „Bye bye baby“ 22
1992 Pave Maijanen „Yamma-yamma“ 23 (paskutinė)
1996 Jasmine „Niin kaunis on taivas“ 23 (paskutinė)
2004 Jari Sillanpaa „Takes 2 to tango“ 14 (pusfinalyje)
2005 Geir Ronning „Why“ 18 (pusfinalyje)
Komentaruose siūlykite šalis į šia skiltį.

14 Komentarai

  1. Laila Kinnunen pasrodymas 1961 metais nerealus ir su orkestru dar. ir koks irasas 😀 Is kur dar toks archyvas gautas buvo? oho :):D

  2. Ann Christine pasirodymas 1966 metais: ar matet kokia jos holivudine sypsena/ matyt norejo pavergti ziurovus 😀

  3. Fredi pasirodymas 1967 metais: kvepia viduramziais ir pagaliau i scena leidziamas vyras 🙂 chi chi 🙂

  4. Fredi pasirodymas 1967 metais: kvepia viduramziais ir pagaliau i scena leidziamas vyras 🙂 chi chi 🙂

  5. Marion Rung pasirodymas 1973 metais: pelnytai uzimta 6 vieta 🙂 jau tais laikais rokenrolas jautesi :):p

  6. 1976 metais prasidejo ABBOS era. tai labai gerai pasijaute ir kitu saliu dainavimo specifikoje 🙂 Grazus vyrukas beje :)))

  7. 1977 labai kokybiskai atlikta daina. Moterite labai pasitikinti savim, o tai jau puse laimejimo 🙂

  8. 1989 metais Gipsy Kings laikai atejo 😀 Bet turiu pripazinti – instrumentika dainos atlikime superine 🙂 tai ne dabar – fonuskes…

  9. kada panaikino orhestrus? sentimentalus dalykas. kokia budavo profesionali muzika ir poziuris i ja!!!

  10. 1962 metais atlikta daina kokia smaiksti – pipiripiripip :)DDD Nuosirdumo pilna sale 🙂 ot laikai buvo 🙂

  11. 1969 origanalus duetas. ir net vienu mikrofonu pasidalino ir meiliai del to labai atrode 🙂 ir sou padare :DDDD skrybele pries dainavima uzdejo :DDD

  12. 1972 metais pasigirdo pirmais rokelis 🙂 nesistebiu kad si daininke populiari iki siol 🙂 verta ji to 🙂

  13. buvo ir kurie nekabino – nesistebiu – visais laikais buvo taip ir bus :):P

  14. Lordi mane isgasdino… ir kai laimejo – nesidziaugiau. bet po to prie ju pripratau ir net i koncerta nuejau kai buvo atvaziabe :DD

Komentuoti

Miroslav
„Eurodienos“ administratorius bei ilgalaikis redaktorius. 2007 metais įkūrė „Eurodienos“ pirmtakę „Eurosavaitę“.